Vakarai karo kontekste – vis dar sutrikę

Europarlamentaras Andrius Kubilius Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, jog senosios Europos lyderiai Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste vis dar yra stipriai sutrikę.

„Gyvename labai jau turbulentinį laikotarpį, didelės geopolitinės krizės laikotarpiu. Ir mano pirmas įspūdis – senosios Europos lyderiai šios krizės akivaizdoje vis dar gana stipriai sutrikę. Kitaip sakant, jie pradeda suvokti, kad jų iki šiol geopolitika, orientuota į dialogą su Rusija, su Vladimiru Putinu, paties V. Putino pastangomis tai sužlugdyta.

Ir jiems atrasti kažkokį kitokį suvokimą, ką čia tame Europos kontinente reikia dabar daryti kol kas sekasi sunkiai“, – kalbėjo europarlamentaras A. Kubilius.

Jis teigė, jog pats lemtingiausias faktorius yra Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ir jo tolesnės pasekmės.

„Ir čia reikia pastebėti, kad ar amerikiečiai, ar britai, bet jie turi žymiai aiškesnį strateginį matymą, ko šiame kare kartu su Ukraina reikėtų siekti, jie tai vardija labai aiškiai – V. Putino Rusijos karinės galios sutriuškinimo. Kartu matant galimybę, jog tai gali atverti duris ir kitokiai Rusijai. Galbūt labiau demokratiškai, ar bent jau judančiai link demokratinio vystymosi“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi politikas A. Kubilius.

O, anot jo, tai gali labai stipriai pakeisti situaciją Europos kontinente.

„Nesakau, kad tai įvyks ryt, ar poryt. Bet į tą pusę judėjimas gali vykti. Ir tada šitokiame kontekste visiškai logiška būtų žymiai drąsiau imti savo kaimynystės: Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos klausimus. Ir turėti ambicingą darbotvarkę, kaip jas integruoti į ES, be miglotų bendrijų ar kitokių dalykų“, – teigė europarlamentaras A. Kubilius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas laidoje teigė, jog šiuo metu daugiau mato JAV lyderystės Europoje, nei pačių Europos šalių.

„Tai natūralu, kai mes kalbame apie saugumo reikalus, JAV yra išteklių prasme galingiausia pasaulyje valstybė, galingiausia NATO narė. Ir būtent per NATO JAV dalyvauja sprendžiant Europos saugumo klausimus“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Kubilius: atrodo, kad Macronas rūpinasi, kad Putinas nesijaustų pažemintas

Prancūzijos prezidentas E. Macronas savaitės pradžioje teigė, jog nereikėtų žeminti Rusijos ir reikėtų pradėti galvoti apie taikos derybas, Rusiją į jas įtraukti.

Europarlamentaras A. Kubilius šiuos Prancūzijos vadovo pasisakymus įvertino griežtai.

„Čia toks sunkiai suprantamas, gal tik pačiam E. Macronui suprantamas dalykas. Ką reiškia „nereikia žeminti Rusijos“? Visų pirma klausimas kitas – kodėl nereikia galvoti apie tai, kad nereikia žeminti Ukrainos? Tai yra klausimas, į kurį visų pirma turi atsakyti Rusija. Ji pradėjo šį karą, ji turi galimybių jį užbaigti – pasitraukdama ir atitraukdama kariuomenę. Bet kaip visi suprantame – to negali įvykti, nes V. Putinas jausis pažemintas.

Tai aš suprantu, kad E. Macronas rūpinasi tuo, kaip V. Putinui nesijausti pažemintu. O jis nesijaustų pažemintas tik tuo atveju, jeigu tos okupuotos teritorijos Ukrainoje kažkokiu būdu liktų jo dispozicijoje. Tai man sunku suprasti, ką reiškia toks E. Macrono pasakymas“, – Žinių radijo laidoje svarstė A. Kubilius.

Emmanuelis Macronas

Jis teigė, jog jeigu su šiomis iškeltomis Prancūzijos vadovo idėjomis susitaikys vakarai, Rusija atsigavusi gali vėl bandyti vykdyti naują invaziją.

„Yra didelė tikimybė, kad po metų ar dviejų, V. Putino režimas atsigaus ir kartos tokią pačią invaziją. Tik jau ne Ukrainoje, o į kurią nors ES ar NATO valstybę“, – tikino europarlamentaras A. Kubilius.