Projekto rengėjas socialdemokratas Julius Sabatauskas apie iniciatyvą kalbėjo LNK.
Jo teigimu, šiuo metu yra teisinė spraga, nes niekaip nereguliuojamas elektrinių paspirtukų eismas.
„Mes siūlome ne tik apibrėžimą, bet nustatyti, kad maksimalus greitis būtų 20 kilometrų per valandą. Europoje yra per pusę: vienur 20, kitur – 25. Taip pat, kad juo važiuoti galėtų nuo šešiolikos metų arba nuo 14 metų, bet išklausius tam tikrą kursą ir įgijus šalmų“, – pasakojo parlamentaras.
Taip pat, pasak jo, siūloma nurodyti dėvėti šalmą ir iš priekio turėti baltos, o gale raudonos šviesos žibintus.
„Tamsiu paros metu turėtų būti ir ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais. Taip pat siūlome drausti važiuoti šaligatviais, todėl, kad net 55,8 proc. sužeistųjų, kurie patenka pas medikus, yra pėstieji. Medikai sako, kad dažnai viena greitoji atveža pėsčiąjį, kita – pasipirtukininką“, – atkreipė dėmesį J. Sabatauskas.
Žmonių traumos, kaip pastebi politikas, būna daugybinės.
„Ne vien rankų, šonkaulių ar kojų lūžiai“, – sakė jis.
J. Sabatauskas pastebėjo, kad rinkoje yra ir tokių paspirtukų, kurių projektinis greitis siekia net 90 kilometrų per valandą.
„Pagal visus parametrus, tai jau atitinka motociklą. „Regitros“ pasiteiravus, iki šiol nei vienas elektrinis paspirtukas nėra užregistruotas – tie, kurie didesnės galios, didesnio projektinio greičio, tikrai turėtų būti registruoti“, – akcentavo socialdemokratas.
Jis sakė, kad šia tema kovo 21 dieną buvo surengta diskusija, kurioje dalyvavo kelių ligoninių medikai. Jų duomenimis, dvejose Vilniaus ligoninėse per metus buvo atsidūrę po maždaug 600 pacientų, susižalojusių įvykiuose, susijusiuose su elektriniais paspirtukais.
„Virš 1100 žmonių yra sužeista vien Vilniaus mieste“, – konstatavo J. Sabatauskas.
Politikas pabrėžė, kad medikų rekomendacija vienareikšmė – šalmas yra būtinas, nes tai gali išgelbėti gyvybę.
„Kelių policija dabar geriausiu atveju gali kontroliuoti tik neblaivumą, o tai labai pastebima. Tamsiuoju paros metu, sako, dažnai būna, kad žmogus, kuris turi vairavimo pažymėjimą, supranta, jog išėjus iš baro naktį išgėrus negalima vairuoti automobilio, bet kažkodėl stoja ant paspirtuko ir važiuoja namo neblaivus. Tas neblaivumas dažnai būna gana nemažas“, – pasakojo Seimo narys.
Jis pastebėjo, kad svarstymų metu dar gali būti diskusijų dėl to, kokiu tiksliai maksimaliu greičiu būtų galima važiuoti elektriniu paspirtuku.
„Svarbiausia tų transporto priemonių atitikties vertinimas“, – teigė J. Sabatauskas.
Baudos už nusižengimus, anot jo, kol kas nesiūlomos, bet jas svarstymų komitete metu gali būti siūloma nustatyti.
„Kasmet dabar parduodama apie 10 tūkst. paspirtukų – jau 3 metai iš eilės mes turime tokius skaičius ir nėra jokio reguliavimo“, – pridūrė politikas.
Visą LNK pokalbį apie siūlomą elektrinių paspirtukų reglamentavimą žiūrėkite čia:
