Tyrimo duomenimis, jei Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį, daugiausia respondentų – 17,9 proc. – balsuotų už TS-LKD.

Apklausoje, atliktoje internetu, gyventojų buvo klausiama: „Nepaisant to, ar ketinate balsuoti Seimo rinkimuose, ar ne, už kurią partiją balsuotumėte, jei Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį?“.

Antroje lentelės vietoje rikiuojasi socialdemokratai – juos rinktų 12,7 proc. apklaustųjų, o ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ palaikytų 9,5 proc. respondentų.

9 proc. apklaustųjų sakė, kad balsuotų už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, 5,4 proc. – už Liberalų sąjūdį, 5 proc. – Laisvės partiją.

Norstat partijų reitingų apklausa
Foto: Organizatorių nuotr.

Žemiau 5 proc. barjero su 4,7 proc. palaikymu rikiuojasi parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Laisvės ir teisingumo“ partija, Darbo partija, už kurią balsuotų 3,4 proc. respondentų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 1,9 proc. palaikymu, parlamentaro Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga, kurią teigė palaikantys 1,5 proc. respondentų. Plačiau apie minimą apklausą skaitykie čia.

Konservatorių atotrūkį lemia kelios priežastys

Kaip Delfi sakė Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, įtakos ryškiam konservatorių atotrūkiui nuo kitų partijų galėjo turėti tai, kad apklausa buvo atlikta tik internetu.

„Neseniai buvo paskelbti kiti reitingai ir rezultatai tikrai skyrėsi. Kad tik internetu atlikta, be abejo, turi įtakos, nes mes puikiai suprantame, kad atsakymai labai stipriai priklauso nuo respondentų grupės.

Nėra jokia paslaptis tiems, kas atlieka tyrimus, kad paprastai internetu atsakinėja pirmiausia tie žmonės, kurie turi interneto prieigą, domisi, nori atsakinėti – tai dažniausiai būna aukštesnių pajamų, miestų gyventojai. Tokių subjektyvių elementų visada galima rasti“, – pastebėjo politologė.

Panašiai kalbėjo ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas.

„Internetu naudojasi dažniausiai naudojasi išsilavinę, jaunesni žmonės – tai rimtas argumentas. Juk žmonių, kurie penkiasdešimties nesinaudoja arba mažai naudojasi internetu. Dėl to man truputį kelia įtarimą Tėvynės sąjungos labai aukštas reitingas“, – sakė ekspertas.

Be to, anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, svarbu nepamiršti ir dabartinio konteksto.

„Mes neabejotinai turime labai aiškiai išreikštą krizę – karą Ukrainoje. Tai tikriausiai yra viena iš nedaugelio krizių, kuriai valdžia plačiąja prasme buvo daugiau-mažiau pasiruošusi pagal ankstesnių metų įdirbį.

Aišku, niekas konkrečiai karui nesiruošia, bet tokio tipo krizei jie buvo pasiruošę: labai tikslinga komunikacija, koordinuotas veikimas, gebėjimas šioje temoje sutelkti opozicines partijas parlamente teigiamai nuteikia visuomenę, nes jie nebemato skandalų, pykčių, rietenų“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili
Foto: Klaipėdos universiteto nuotr.

„Nesakau, kad jie yra tokie dideli kaip šioje apklausoje, bet kad jie buvo numeris vienas, tai galima tikėtis“, – pastebėjo politologė.

V. Dumbliauskas taip pat sakė, kad valdžios darbas karo kontekste gali turėti teigiamos įtakos jų reitingams.

Rezultatai neneša gerų žinių dešiniesiems

Vis dėlto MRU politologas akcentavo, kad šios apklausos rezultatai nieko gero nežada dešiniesiems.

„Socdemų beveik 13, demokratų beveik 10 proc., „valstiečių“ neįprastai daug procentų. Pažiūrėkite, jei socdemai, Skvernelis ir LVŽS susideda, gaunasi 33 proc., o Tėvynės sąjunga su Liberalų sąjūdžiu, kuris turėtų peržengti 5 proc., gaunasi tik 23 proc.“, – pastebėjo V. Dumbliauskas.

Laisvės partija, jo nuomone, dabar nebepatektų į Seimą.

„Nelabai tikiu, kad ji patektų į Seimą kituose rinkimuose. 23 proc. prieš 33 proc. – manau, kad čia tendencija aiški: valdžia atitenka kairiosioms partijoms. Tėvynės sąjungos neturėtų džiuginti šita apklausa“, – konstatavo politologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kairiojo elektorato apskritai yra daugiau, tad rinkėjų palaikymas ir išsiskirsto po kairiojo flango partijas.

Saulius Skvernelis

Socialdemokratų ir „Vardan Lietuvos“ konkurencija

Pastaruoju metu Demokratų sąjunga dažniausiai reitinguose užima antrą vietą, o socialdemokratai – trečią. Visgi šioje apklausoje yra atvirkščiai. G. Burbulytės-Tsiskarishvili vertinimu, tam įtakos taip pat galėjo turėti apklausos atlikimo forma.

„Jeigu žiūrėsime, kiek iki dabar turime įvairių tyrimų ir šiaip pasisakymų viešojoje erdvėje, tai bet kokiu atveju potencialus „Vardan Lietuvos“ rinkėjas nėra labai toli atitrūkęs nuo „valstiečių“ rinkėjų. Tai nėra didieji miestai, rajonai. Dalis tų žmonių gali nepatekti į internetinės apklausos dalyvius“, – pastebėjo KU politologė.

Kita priežastis, pasak jos, yra ir apklausos laikas.

„Tai irgi svarbus elementas“, – akcentavo ekspertė.

Mažai politinių rietenų, kaip paaiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili, atitinkamai pakėlė ir kitų partijų reitingus.

„Ryškiausi iš jų – būtent socialdemokratai, nes jie ir šiaip turėjo teigiamą visuomenės vertinimą, o dabartiniu metu jie nepamiršta visuomenei priminti Vyriausybės šalies ūkyje daromų klaidų, kas irgi tinka rinkėjams, jie ganėtinai gerai, organizuotai laikosi išorinių grėsmių atžvilgiu ir sugeba abiejuose pusėse pritraukti rinkėjų“, – argumentavo pašnekovė.

V. Dumbliausko vertinimu, socialdemokratai, S. Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga ir „Vardan Lietuvos“ tiesiog natūraliai nuolat konkuruoja tarpusavyje.

„Tokio atitrūkimo nesureikšminčiau, nes jie dabar konkurentai, jie kovoja ir čia gali būti bet kada, jei Skvernelis padarys kokį ryškų veiksmą, kad tie potencialūs rinkėjai dar blaškysis. Socdemai vis tiek, mano galva, yra duobėje. Jiems kažkas vis tiek negerai su partija, Blinkevičiūtė patempia, bet pati partija kažkaip, mano nuomone, nelabai gyvybės rodo. Gal ten kartų pasikeitimas turi būti“, – sakė MRU dėstytojas.

KU politologės nuomone, socialdemokratai šioje apklausoje galėjo „aplenkti“ Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ir dėl to, kad yra geriau pastaruoju metu matomi viešojoje erdvėje.

„Aš nedariau didelio tyrimo, negaliu pagrįsti, bet iš to, ką matau viešojoje erdvėje, ta dalis Vyriausybės veiksmų kritikos kol kas iš socialdemokratų pusės truputėlį ryškiau matyti. Tas truputėlį, manau, labai gražiai reitinge ir atsispindi“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologė pastebėjo, kad Demokratų sąjungą labiau šiuo metu atstovauja Lukas Savickas, Tomas Tomilinas ar kiti politikai, o ne jos lyderis Saulius Skvernelis.

„Tuo tarpu iš socdemų pusės, tai jie kryptingai dirba viešojoje, internetinėje erdvėje. Truputį kryptingiau nei demokratai „Vardan Lietuvos“, kurie galbūt dabar daugiau dėmesio skiria skyrių kūrimui“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Žemas rinkėjų aktyvumas

Abu politologai akcentavo ir apskritai žemą rinkėjų aktyvumą. Šioje apklausoje taip pat nemaža dalis respondentų teigė, kad nežino, už ką balsuotų arba apskritai to nedarytų.

„Ši dalis yra ir visur būna didelė. Jeigu pažiūrėtume visas apklausas, šios dvi grupės žmonių truputį kelia nerimą, nes yra didelė tikimybė, kad net iš tų, kurie pasisako už kažkurią politinę jėgą, kažkiek irgi į šitas grupes gali nueiti. Tai kelia nerimą, dėl to, kad kuo mažiau ateina apsisprendusių žmonių į rinkimus, tuo mes mažiau kokybišką valdžią išsirenkame“, – paaiškino KU politologė.

Vytautas Dumbliauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Taip, pasak jos, yra dėl viena po kitos einančių krizių, kurios labai stipriai nuvargino žmones.

„Nenoriu būti labai blogu pranašu, bet jeigu karas užsitęs, o mes rinkimus turime jau gana greitai – Savivaldos rinkimus, kurie ir šiaip surenka mažiau dėmesio, tai mes galime turėti labai mažai rinkėjų, kurie apskritai ateis balsuoti, nes žmonės pervargę emociškai“, – pastebėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

V. Dumbliauskas priminė, kad 2020 metais Seimo rinkimuose savo balsą atidavė 1 mln. 175 tūkst. rinkėjų.

„Tai 47,81 proc. Pusė nebalsuoja – tai Lietuvos tradicija, čia nieko nuostabaus“, – sakė politologas.

Žiniasklaidos planavimo agentūra „Open Agency“, bendradarbiaudama su duomenų rinkimo agentūra „Norstat“, šių metų balandžio 15-22 dienomis apklausė 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.