Tai rodo „YouGov“ apklausos duomenys. Ši apklausa buvo atlikta bendradarbiaujant su Europos institutu Europos Sąjungos (ES) konferencijai Florencijoje. Tyrimas rėmėsi reprezentatyviais duomenimis iš 16 ES valstybių ir Jungtinės Karalystės (JK). Duomenys rinkti balandžio 1-25 dienomis.
Gyventojų buvo klausiama: „pagal tai, ką girdėjote arba skaitėte, kaip manote, kas yra atsakingas už dabartinę padėtį Ukrainoje?“. Galimi atsakymo variantai – Rusija/ labiau Rusija nei NATO, nežinau, NATO ir Rusija vienodai, tik NATO/ labiau NATO nei Rusija.
Tokiose šalyse kaip Bulgarija arba Graikija didesnė dalis gyventojų mano, kad už dabartinę padėtį Ukrainoje labiau atsakinga NATO nei Rusija.
Lietuvoje pusiausvyra yra visiškai kitokia. 66 proc. mano, kad už įvykius Ukrainoje atsakinga Rusija, o priešingai masto vos 10 proc. respondentų. Dar 11 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad abi pusės už padėtį atsakingos vienodai, o 12 proc. nežinojo.
Vis dėlto šioje vietoje mes, pagal duomenis, esame arčiau tokių valstybių kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija.
Tuo metu Skandinavijos šalyse Suomijoje ir Švedijoje tai, kad už įvykius Ukrainoje atsakinga Rusija, supranta atitinkamai 85 ir 80 proc. respondentų, o atvirkščiai galvoja tik atitinkamai 5 ir 6 proc. apklaustųjų. Panaši situacija yra ir tarp Jungtinės Karalystės, Danijos, Lenkijos gyventojų.
Kitais klausimais – aiškiau
Taip pat gyventojų buvo klausiama, kokio požiūrio santykiuose su Rusija, jų nuomone, reikėtų laikytis – ar labiau investuoti į saugumą ir gynybą ar į prekybinius santykius ir diplomatiją su Rusija.
Lenkija (69 proc.), Suomija (64 proc.), Lietuva (63 proc.) ir Švedija (60 proc.) yra tarp tų, kur didžiausia dalis gyventojų pasisako už tai, kad būtų investuojama į saugumą ir gynybą. Lietuvoje 19 proc. pasisako už tai, kad būtų labiau investuojama į prekybinius santykius ir diplomatiją su Rusija. 7 proc. nesirinko nei vieno iš šių variantų, o 11 proc. sakė, kad nežino,
Už diplomatiją ir prekybą su Rusija daugiausiai pasisakė tokių šalių kaip Bulgarija (57 proc.), Graikija (55 proc.), Slovakija (49 proc.), Vengrija (37 proc.) gyventojai.
Apskritai Europoje gyventojai palankiai vertina humanitarinės pagalbos siuntimą Ukrainai, pagalbą pabėgeliams ir karinės pagalbos siuntimą Ukrainai. Šioje vietoje yra ypač aukšti ir Lietuvos procentai.
Siūlo panagrinėti, ko mokoma tautinių mažumų mokyklose
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis „Delfi TV“ laidoje „Delfi Tema“ kalbėjo, kad ši apklausa atskleidė požiūrį į klausimus, susijusius su žmonių pasaulėžiūra.
„Pagal tą apklausą, situaciją, kas vyksta Ukrainoje, labiausiai supranta skandinavai, lenkai ir JK gyventojai. Mes ten kažkur einame arčiau Vokietijos ir šiek tiek žemiau. Štai ir atsakymas, kad kažkas yra blogai su mūsų švietimo sistema. Reformos – reformomis, bet reikia žiūrėti, ko mokoma“, – sakė A. Ažubalis.
Tautinių mažumų ugdymo klausimas iškilo ir svarstant, kodėl dalis žmonių Lietuvoje, norėdami pagerbti savo artimųjų atminimą, į kapines iki šiol renkasi gegužės 9, o ne 8 dieną. Konservatorius atsako paprastai – todėl, kad juos taip mokė.
„Ir drįsčiau spėti, kad ir tebemoko. Mano giliu įsitikinimu, ir šiandien Lietuvoje egzistuoja trys paralelios švietimo sistemos. Tai yra tautinių bendrijų ir Lietuvos mokyklose. Kiek mūsų Švietimo ministerija kontroliuoja mokymo procesą? Kiek dedame pastangų, kad kaip Estijoje ir Latvijoje, ir visame civilizuotame pasaulyje būtų dėstomi dalykai valstybine kalba?
Latvija užsibrėžė, kad šiais metais turėtų būti pereita 100 proc., estai – panašiai. Mes prieš ketverius ar penkerius metus bandėme pasiūlyti, kad 60 proc. dalykų tautinių bendrijų mokyklose būtų dėstomi lietuvių kalba. Kilo triukšmas“, – priminė A. Ažubalis.
Pasak jo, pakalbėjus su asmenimis, kurie yra baigę tautinių bendrijų mokyklas, gali išgirsti labai įdomių dalykų.
„Pats asmeniškai esu tą patyręs. Reiškia, kažkas vyksta ne taip. Per istorijos, geografijos, literatūros pamokas matyt procesai – ne tokie. Mes atsimename, kaip visai neseniai kai kurie tautinių bendrijų mokytojai važiuodavo į V. Putino rengiamus Rusijos pasaulio mokytojų suvažiavimus, gaudavo apdovanojimus, ir, atvažiavę čia, skleisdavo propagandą. Kai kuriuos jų atleido, kai kurie tebedirba“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Dar mokosi iš vadovėlių, spausdintų Maskvoje
Apie tai, kad tautinių mažumų švietime yra problemų, minėjo ir liberalų frakcijos Seime narys Raimundas Lopata.
„Yra nenormali situacija, pavyzdžiui, rusakalbiškose mokyklose, kuriose vadovėliai yra spausdinti Maskvoje. Dabar, įsivaizduokite, ukrainiečiams mes siūlome ta patį „desertą“, – sakė jis.
Ir tai nėra vienintelis faktorius, ieškant atsakymų į klausimą, kodėl dalis žmonių Lietuvoje įvykius Ukrainoje aiškina pagal Kremliaus propagandos naratyvus.
„Galų gale, nepamirškime, kiek Lietuvos Respublikos piliečių gauna pensijas iš Maskvos. Tai yra dar vienas segmentas“, – sakė R. Lopata.
Kartu parlamentaras pažymėjo, kad tie procentai nėra tragiški.
„Bet, kai mes gyvenome burbule, matydami tas mūsų piliečių paaukotas sumas, pavyzdžiui, visoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurioms dabar padeda Ukrainoje, tai yra milijoninės sumos, dešimtys milijonų mūsų piliečių suaukotų pinigų. Ir dabar, kai pamatai, kad tie procentai yra ne tokie, kokie yra Suomijoje, lyderiaujančioje pagal tą apklausą, tai turbūt stebina.
Bet, kita vertus, sugrįžkime į realybę, ji yra tokia, apie kokią kalbėjome. Ir „de facto“ iš tikrųjų tai yra mūsų valstybinės politikos stoka, ypač švietimo grandyje“, – teigė R. Lopata.
Svarbūs informacijos vartojimo įpročiai
Laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, užmetęs akį į apklausos duomenis, akcentavo, kad informacijos vartojimas labai daug lemia, kaip mes suprantame pasaulį, ir, kad ir šiuo atveju, ką laikome atsakingais už kažkokias nelaimes, karus.
„Mūsų informacinis raštingumas ir supratimas yra tikrai dar ne visada vakarietiškas arba ne visada šiaurietiškas skandinaviškas, į ką mes dažnai norime lygiuotis“, – sakė T. Janeliūnas.
Kartu profesorius atkreipė dėmesį, kad mūsų aktyvumas ir pasiryžimas aktyviai remti Ukrainą yra išskirtinis.
„Aš dabar susiradau tą apklausą. Sakyčiau, kad kai kuriais atvejais mes esame žymiai labiau pasiruošę aukotis tai pačiai Ukrainai arba ieškoti radikalesnių sprendimų, kaip reikėtų ją ginti. Tarkime, yra klausimas, ar NATO turėtų siųsti savo karius į Ukrainą?
Čia būtent Lietuvos rezultatai yra bene didžiausi, lyginant tarp šitų 16 šalių. Daugiau negu pusė, 51 proc., būtų pasiruošę pritarti tam, kad reikėtų siųsti karius kaip NATO operaciją į Ukrainą. Ko beveik niekas kitas nenori siūlyti“, – pastebėjo T. Janeliūnas.
Pasak profesoriaus, mūsų požiūris į Ukrainą yra nevienprasmis.
„Jis, iš vienos pusės, yra gana kategoriškas ir norintis ryžtingesnių sprendimų. Iš, kitos pusės, pasaulėžiūros prasme mes vis dar šiek tiek kitaip vertiname dalykus negu skandinavai. Čia reikia pripažinti, kad be abejo mūsų įpročiai, ypač, informacijos vartojimo, yra ne visada tokie, kaip mes galbūt idealiai įsivaizduotume“, – aiškino T. Janeliūnas.
Visą laidą „Delfi tema“ galite žiūrėti čia:
