Tuo tarpu tiek opozicinių partijų atstovai, tiek ir viena iš valdančiosios koalicijos partnerių – Laisvės partija – galimybę įvesti naująjį mokestį vertina skeptiškai. Politikai teigia, kad mokesčių didinimas, norint finansavimą gynybai pasiekti iki 3 proc. nuo BVP, nėra tinkamas sprendimas.

„Aš asmeniškai tai labai pozityviai vertinčiau, nes tai atitinka ir visuotinės gynybos koncepciją. Ir jeigu mes norime turėti įnašą į gynybą, galbūt gali daugiau prisidėti ir ekonomiškai toks mokestis, jeigu jis atsirastų. Bet vėlgi, reikia pasižiūrėti, kad jis būtų socialiai teisingas, proporcingas. Tačiau bet kokiu atveju kalbėti apie tai, aš manau, kad tikrai verta ir diskutuoti apie tai verta“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Visgi NSGK pirmininkas pripažįsta, kad ne visos politinės partijos teigiamai vertina galimybę įvesti mokestį krašto gynybai.

„Ar tai bus sutarta su visais tarp skirtingų partijų – nesu tikras, diskusijų daug, bet kaip idėja, kurią mes galime aptarinėti viešai ir galbūt svarstyti su mūsų visuomene – tikrai taip“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

„Tai jeigu šis siūlymas būtų svarstomas, pirma vyktų diskusija apie poreikį. Aš manau, kad pirma turėtume pradėti nuo diskusijos su verslu, su kitomis didžiosiomis struktūromis, įtraukiant visuomenę, ir tik po diskusijos matyčiau kažkokį tolesnį atsakymą sau į klausimą, kaip mes galėtume su ta idėja judėti toliau“, – pridūrė jis.

Galimybę svarstyti krašto gynybos mokestį pozityviai vertina ir Liberalų sąjūdžio narys Raimundas Lopata.

„Galimybė svarstyti tokį mokestį, mano supratimu, yra perspektyvu. Politinės partijos šiuo požiūriu tikrai yra atviros, šis pasiūlymas yra iškeltas ne politinių partijų atstovų, bet, žinoma, tai yra svarstytina“, – Eltai teigė jis.

Tačiau ne visi valdančios koalicijos partneriai galimybę įvesti krašto gynybos mokestį vertina pozityviai. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas mano, kad naujo mokesčio įvedimas nebūtų protingas žingsnis.

„Aš manau, kad naujų mokesčių įvedinėjimas neturi jokios perspektyvos, nes mes turime Lietuvoje daugybę valstybės neūkiškumo pavyzdžių ir tose pačiose Valstybės kontrolės rekomendacijose, ir kitose organizacijų rekomendacijose yra ūkiškumo pavyzdžiai labai aiškiai surašyti ir išvardinti. Tai dabar kalbėti, kad kažkurioje perspektyvoje reikės naujo mokesčio, yra tiesiog netikslu“, – Eltai sakė V. Mitalas.

Laisvės frakcijos seniūnas atkreipia dėmesį ir į tai, kad krašto gynybos mokesčio įvedimas galimai sumažintų Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.

„Visi puikiai supranta, kad naujų mokesčių įvedinėjimas dar būtų sudėtingas ir dėl valstybės poreikių konkuruoti tarptautinėje erdvėje po pandemijos, kada visi pamatėme, kaip kai kurių darbo vietos yra „nepririštos“ prie konkrečios šalies ir panašiai. Tai, aš manau, kad Lietuvai mokestinės sistemos patrauklumą reikėtų išlaikyti“, – pažymėjo jis.

Todėl V. Mitalas teigia, kad reikia kalbėti ne apie naujų mokesčių įvedimą, o apie valstybės išlaidų struktūrą ir jos pakeitimus, kad iš tų pačių pinigų esant poreikiui būtų finansuojamos ir kitos reikmės.

Opozicija krašto gynybos mokesčio įvedimo nepalaikytų

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime taip pat skeptiškai vertina galimybę įvesti naująjį gynybos mokestį. LSDP frakcijos narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad toks mokestis dar labiau išbalansuotų valstybės biudžeto sistemą.

„Dėl 3 proc. nuo BVP mes, kaip socdemai, neabejojame, nes žiūrint į tai, kokie yra poreikiai, tai finansavimo didinimas yra neišvengiamas. Bet mes taip pat sakome, kad toks dalykas kaip siūlomas kažkoks vienas papildomas krašto apsaugos finansavimo mokestis dar labiau išbalansuotų mūsų biudžeto sistemą. Mes turime labai prastą BVP perskirstymo lygį, BVP perskirstymas turėtų siekti 35 proc. ir Lietuva jo nepasiekia“, – Eltai sakė D. Šakalienė.

„Antras dalykas, labai tikrai didelė pajamų nelygybė, socialinė atskirtis yra tos problemos, kurios daliai visuomenei trukdo pamatyti, kodėl mums yra svarbūs saugumo klausimai, nes tiesiog žmonės kiekvieną dieną susiduria su labai sudėtingais iššūkiais. Tai dar pridėjimas vieno mokesčio yra toks fragmentiškas ir nepakankamas sprendimas“, – taip pat pažymėjo ji.

D. Šakalienė mano, kad šioje situacijoje tinkamiausias sprendimas būtų mokesčių perskirstymas.

„Ir mes, socdemai, sakome, kad jeigu jau sutinkame, kad reikalingos yra papildomos mokestinės priemonės, tai pagaliau įgyvendinkime progresinių mokesčių pertvarką, kuri leistų iš tiesų stambųjį kapitalą, turtingiausius visuomenės narius apmokestinti sąžiningai. Mes turėtume ilgalaikį, tvarų papildomų pajamų šaltinį, kurio dalį galima būtų sėkmingai panaudoti krašto apsaugos finansavimo didinimui“, – sakė ji.

Tačiau, pasak socialdemokratės, šiuo metu svarbiausia susitarti dėl kuo skubesnio finansavimo gynybai didinimo, o kaip pasiekti didesnį finansavimą gynybai, politikės teigimu, – tik detalės.

„Aš manau, kad svarbu yra sutarti dėl dviejų dalykų: kad būtinas yra susitarimas dėl gynybos, kad jame yra labai svarbu numatyti, kad finansavimas turi būti didinamas. Ir mes, socdemai, sakome, kad nereikia to atidėlioti vis ilgiau ir ilgiau. Mums labai nepatinka, kad ta data vis labiau tempiama į ateitį“, – akcentavo D. Šakalienė.

Galimybę įvesti gynybos mokestį skeptiškai vertina ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

„Bent jau šiame etape mūsų partijos atstovai mano, kad apie mokesčių didinimą nereikėtų galvoti, kažkokio specialaus mokesčio būtent kariuomenei nereikėtų“, – Eltai teigė LVŽS frakcijos atstovas Jonas Jarutis, pridurdamas, kad dėl finansavimo gynybai didinimo iki 3 proc. nuo BVP diskusijų nekyla.

„Bet valdantieji bet kada gali įvarius mokesčius didinti, įvesti, čia jų valia, bet kad kažką išskirti, pavyzdžiui, mokestį kariuomenei, mes tam nepritartume“, – taip pat pažymėjo jis.