Pasiuntė daug žinučių
Gegužės 9-ąją Rusijoje, kaip ir kasmet, iškilmingu paradu pažymėta Pergalės diena. Kalbą Raudonojoje aikštėje sakė ir V. Putinas. Kol kas pripažįstama, kad spėlionės dėl šios dienos nepasitvirtino, nes buvo baiminamasi, kad pergalės paradus rusai rengs ir Ukrainos teritorijoje, o to neįvyko, buvo surengtos tik parodomosios akcijos.
V. Putinas taip pat oficialiai nepaskelbė karo Ukrainai, nepaskelbė ir visuotinės mobilizacijos, nors apie tokius jo ketinimus buvo įspėjusios kelių šalių žvalgybos. Negana to, V. Putinas pranešė, kad Ukrainoje žuvusių karių vaikams bus teikiama parama.
Lietuvoje ekspertai V. Putino kalbą pavadino tuščia. Ar ji tikrai tokia ir buvo?
„Viskas priklauso nuo lūkesčių. Viešojoje erdvėje, ypač pastarosiomis dienomis, tas lūkestis buvo labai pučiamas, kad galima kažko laukti. Tai gal dėl tokių didelių lūkesčių ir atrodo, kad ta kalba yra subliuškęs reikalas. Bet jei pažiūrėsime detaliau, tai galima pamatyti daug tokių nedidelių žinučių. Ir beveik visos jos adresuotos ne Vakarams, ne pasauliui, bet vidui, savo šalies žmonėms. Tai pasakyti, kad kalba visiškai tuščia, negalima, bet ji daugiau orientuota į vidaus rinką, palaikyti tarp žmonių tą dvasią, dar kartą pateisinti visuomenės akimis, kad nebuvo jokio kito teisingo kelio, o tik toks, koks pasirinktas“, – V. Putino kalbą įvertino Delfi TV laidoje „Iš esmės“ dalyvavusi Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ji prisipažino, kad pati tikrai jautė baimę, kad V. Putinas išties gali paskelbti visuotinę mobilizaciją ar naujieną dėl branduolinio ginklo panaudojimo. „Tačiau logiškai įjungus protą, ši diena tikrai nėra Rusijos viduje ta diena, kada būtų galima skelbti visuotinę mobilizaciją, nes viduje tai yra šventė. Bet tai nereiškia, kad ji nebus paskelbta“, – teigė politologė.
Šiuo metu Ukrainoje, Odesoje, esantis politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas tvirtino, kad V. Putinas Ukrainą gegužės 8-9 dienomis „pasveikino“ sparnuotųjų raketų spiečiumi.
Stengiasi išlaikyti didybę
Jis tvirtino, kad tai galima vertinti kaip nevilties momentą, kuris tarsi skambėjo ir V. Putino kalboje, ir yra Rusijos veiksmuose, nes karo lauke rezultatų nepasiekta.
„Putino stiprumas ar silpnumas jau priklauso ne nuo ekonomikos, šiandien Rusijos gerovė labai stipriai krenta ir Putino didybė yra mūšio lauke, o mūšio lauke šitos didybės nėra. Vertinant šitą kalbą, kuri buvo pasakyta, sakyčiau, kad tai viltis, kad gal po savaitės ar dviejų kažkas bus. Prieš gegužės 9-ąją buvo kalbų, kad ir Mariupolyje įvyks paradas, dabar jau kalbama, kad gal įvyks vėliau. Tai visa Putino didybė nusikėlė vėliau su viltimi, kad gal kažkas Ukrainoje gali pavykti“, – kalbėjo A. Medalinskas.
DELFI korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas atkreipė dėmesį, kad daug mažyčių detalių per gegužės 9-osios minėjimą Maskvoje rodo, kad Rusija kuo toliau, tuo labiau lieka izoliuota.
„Bet nepanašu, kad bent jau viešai rodytų kažkokį pasidavimą ar kitokį nusiteikimą, kuris vestų pralaimėjimo link. Priešingai – bandoma demonstruoti ryžtą, bandoma parodyti, kad karinė operacija vyksta pagal planą. Ir tos detalės, kurios pastebimos, ir rusai pastebi, kad parade nėra vyriausiojo kariuomenės vado Gerasimovo, kuris 2019 metais parade dalyvavo, o dabar – ne. Tai kur jis yra – ar sužeistas, ar Putinas nenori jo matyti. Daug spėliojimų ir spėliosime artimiausiomis dienomis. Bet dabar akcentas yra pačiam karui, ne paradui. Rusija jau kelias savaites vykdo puolimą Donbase, manau, kad dar pamatysime, ką Rusija sugeba – ar pasiekti kažkokią, kad ir taktinę pergalę, ar tai vis dėl to yra paskutinieji pasispardymai prieš ilgą ir kruviną karą, kuris, tikėtina, užtruks“, – dėstė V. Saldžiūnas.
Paradas sukėlė susirūpinimą
Ir nors V. Putinas gegužės 9-ąją nepaskelbė jokių grėsmingų planų, ekspertų teigimu, nusiraminti tikrai negalima.
„Nepaisant to, kad daugelis karybos ekspertų teigia, kad Rusijos pajėgos yra gerokai sumenkę ir nebūtų pajėgios pasiekti didesnių laimėjimų, bet tai, ką pamačiau šios dienos parade, man kelia didelį susirūpinimą. Nesu labai didelė paradų specialistė, bet kiek tenka matyti, kokie būna panašaus stiliaus paradai Vakarų valstybėse ir net toje pačioje Rusijoje, tai visur šitos šventės, pasirodymai būna skirti visuomenei. Tai ką pamatėme šiandien, tas nedidelis būrelis žmonių, labai abejoju, kad tai buvo laisvanoriškas ir kiekvieno norinčio galėjimas ateiti į aikštę. Tad matome, kad režimas yra visiškai užsidaręs. Tai rodo, kad jis pradeda užsidaryti nuo savų žmonių, nuo savo visuomenės, o tai kelia didelį rūpestį, nes tai rodo, kad tampa neprognozuojamas, o neprognozuojamas, tai visiškai nesvarbu, kiek turi pajėgų, gali imtis neprognozuojamų, nelogiškų veiksmų. Tai manau, kad nurimti tikrai nevertėtų“, – įspėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Jai antrino ir A. Medalinskas, kuris teigė, kad Rytų Ukrainoje mūšiai tampa nuožmesni. „Aš ir nesitikėjau, kad Putinas paskelbs visuotinę mobilizaciją. Putinas negali daryti žingsnių, kurie parodytų, kad jis yra silpnas. Neatsitiktinai dabar sparnuotomis raketomis daužoma Ukrainos teritorija. Taip daroma todėl, kad Putinas nori parodyti, kad jis yra stiprus, o mobilizacija parodytų, kad Putinas nepasiekė savo tikslų, kad tai ne kažkokia specialioji operacija. Net tas, kuris plojo rankomis, kad Putinas geras, jei gautų kvietimą į kariuomenę ir į Ukrainą, tai Putinas jam pasidarytų nebe geras“, – aiškino A. Medalinskas.
Be to, anot jo, visuotinė mobilizacija ir oficialaus karo Ukrainai paskelbimas V. Putinui galėtų tapti pražūtingi. „Ir dabar sakoma, kad Ukrainoje kariaujama ne su Ukraina, o su NATO. Bet paskelbdamas karą Putinas dar labiau atrištų rankas NATO šalims kištis į tuos visus reikalus ir peržengti raudonas ribas, kurias pačios NATO šalys užsibrėžė. Taigi, Putinas turėtų aiškiai suvokti, kad paskelbdamas didelį karą, jis gali skelbti karą ne Ukrainai, nes tada tikrai parodytų silpnumą, jis turėtų paskelbti karą vos ne NATO ir sulaukti tokių pasekmių, kurių nenorėtų sulaukti. Todėl tas dabartinė situacija ir bandymas išspausti maksimalų rezultatą Putinui yra geresnis variantas nei visuotinė mobilizacija ir karo paskelbimas“, – argumentus dėstė A. Medalinskas.
„Matome, kad Kremlius yra įsivaręs save į kampą ir dabar bando visomis įmanomomis priemonėmis pakeisti, perlaužti frontą, bet kol kas to padaryti nepavyksta. Jie gauną tokią pergalę, kokios, tiesą sakant, ir nusipelnė“, – konstatavo V. Saldžiūnas.
