Kitaip, nei daugelis likusių Europos šalių, Rusija pirmadienį švenčia 77-ąsias pergalės prieš Vokietiją metines – vadinamąją Pergalės dieną. Kai 1945-ųjų gegužės 8-ąją Antrasis pasaulinis karas Europoje baigėsi besąlygine nacistinės Vokietijos kapituliacija, Maskvoje jau buvo gegužės 9-oji.

Ši skirtis – ne tik laiko, bet ir simbolinė: jei Vakaruose siaubingiausio žmonijos konflikto iškilmės dažniausiai būna kuklios ar bent jau jose laikomasi rimties, prisimenant karo aukas, tai Rusijoje ši diena yra mistifikuotas triukšmingos pompastikos šou: ne šiaip prisimenami žuvusieji, ne tik švenčiama pergalė kare, pamirštant, kad jį kartu su naciais sukėlė būtent Kremlius, bet ir rodant savo galią kariniame parade.

Ir pirmą kartą nuo 2008-ųjų, kai tuomet po kelių dešimtmečių pertraukos Raudonojoje aikštėje kartu su žygiuojančiais kariais pasirodė ir karinė technika, šį kartą nebuvo įmanoma nepastebėti ne tik slogesnės nuotaikos, bet ir to, ko parade akivaizdžiai trūko.

Karas Ukrainoje, kurį sukėlė pati Rusija, jau pridarė milžiniškų nuostolių tiek ukrainiečiams, tiek rusams – kovinė technika, kuri riedėjo Raudonosios aikštės grindiniu, jau nebuvo šlovinama, kaip „unikalūs, nesunaikinami, analogų pasaulyje neturintys stebuklai“ buvo tokie patys, kokius pasaulis išvydo Ukrainoje – sunaikintus, pamuštus, užgrobtus ukrainiečių. O kai kurios technikos, kuria mėgsta girtis Kremliaus ruporai, iš viso nebuvo. Ir tai – tik dalis keistenybių.


Vietoje klastotės – pasiteisinimas

Pernai gegužės 9-ąją Kremlius persistengė ir žiūrovams pasiūlė klastotę – vietoje tikrų naikintuvų skrydžio buvo parodyta kompiuterinė animacija, o šiemet nesivarginta net ir klastoti vaizdus: karinės aviacijos parado, kurį turėjo sudaryti 77 orlaiviai, paprasčiausiai nebuvo.

Aviacija – viena įspūdingesnių Pergalės parado dalių, ne veltui paliekama pabaigai. Šį kartą Rusiją apėmusi karo psichozė turėjo pasireikšti ir danguje – planuota, kad per karinį paradą aštuoni naikintuvai danguje suformuos raidę „Z“, kuri yra oficialus Rusijos karinės operacijos Ukrainoje simbolis.

„Aviacinė [parado] dalis neįvyks dėl oro“, – pirmadienį valstybinei naujienų agentūrai TASS teisinosi Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Tokie teiginiai galėjo sukelti šypseną: dangus vietomis buvo beveik giedras, o debesys ir vėjas nei ceremonijos pradžios metu, nei po jos negalėjo sudaryti reikšmingesnių problemų orlaivių pasirodymui.

Tai tapo pirmąją mįsle: kas atsitiko? Ar sugedo lėktuvai ir sraigtasparniai, ar jų bei pilotų neužtenka, nes tiek daug – per pusantro šimto orlaivių per pastaruosius du mėnesius sunaikino ukrainiečiai? O gal pats V. Putinas pabūgo, jog į lėktuvus ar į jį patį bus pasikėsinta? Tai gali skambėti kaip pašaipos ar paranojiškos versijos, nors Rusijoje pastarosiomis savaitėmis jau kilo ne vienas paslaptingas gaisras kariniuose objektuose, esančiuose toli nuo karo veiksmų zonos. Tad įvairios diversijos dabar yra kone kasdienybė.

Oficialūs pasiteisinimai skambėjo keistai ne tik todėl, kad Kremlius įpratęs meluoti, bet ir todėl, kad orų sąlygos pirmadienį iš esmės nesiskyrė nuo savaitgalio ar praėjusios savaitės, kai Maskvoje buvo surengtos kelios parado repeticijos – tada virš Raudonosios aikštės rikiuotėje skraidė dešimtys įvairių tipų orlaivių. Be to, aviacinės dalies paradai atšaukti ir kituose Rusijos miestuose, kur taip pat vyksta kuklesni Pergalės dienos paradai.

Jokių naujų pareiškimų

Kitą nuostabą sukėlė pati V. Putino kalba. Net jei spėlionės apie tai, kad jis viešai skelbs mobilizaciją ir atvirą karą nepasiteisino, o ir nebuvo ypač rimtai svarstomos, tai nebuvo visiška atmestinas scenarijus.

„Šiandien spėliojama ko tikėtis iš V. Putino kalbos: oficialaus karo paskelbimo ir visuotinės mobilizacijos? Naujų grasinimų panaudoti masinio naikinimo ginklus? Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos planų paskelbimo? Bet kokiu atveju nesuklysdami galime jau šiandien nuspėti, kad bus šlovinama Rusijos armija bei jos tariamai istorinė misija prieš Ukrainą ir nesuklysdami teigti, kad pirmąja auka rytdienos parade taps ne kas kita, o tiesa“, – dar prieš prasidedant paradui rašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tam tikra prasme būtent tai ir pasitvirtino: V. Putinas iš esmės pakartojo dar vasario 24-osios rytą išsakytus „argumentus“, kodėl Rusijai prireikė pradėti „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje, o daugiau nepasakė nieko naujo.

Iš pradžių kelis sakinius skyręs Pergalės dienai jis greitai sugretino 8 dešimtmečių senumo įvykius su šiandieniniu Rusijos karu Ukrainoje ir tikino, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę nuo absoliučiai nepriimtinos grėsmės“. Rusija Ukrainoje tęsia kovą su „nacizmu“, o kito kelio neva nebuvo.

Ir svarbu „padaryti viską, kad pasaulinio karo siaubas nepasikartotų“. Sakydamas kalbą V. Putinas pareiškė, neva NATO šalys nenorėjo išgirsti Rusijos. „Tai reiškia, kad jie turėjo savo planų“, – kalbėjo V. Putinas. Jis kaltino JAV bei jų sąjungininkes, kad jos visos kelia grėsmę ir kad pavojus sulig kiekviena diena didėjo. „Mes matėme, kaip plečiasi NATO karinė infrastruktūra, pavojus augo kiekvieną dieną“, – kalbėjo jis. Nei oficialaus karo, nei mobilizacijos V. Putinas nepaskelbė.

„Prie mūsų sienų buvo kuriama tiesioginė grėsmė. Rusija prevenciškai atrėmė agresiją. Tai buvo vienintelis teisingas ir savalaikis sprendimas“, – dar kartą savo melus kartojo Rusijos prezidentas, pažymėjęs, jog Ukraina neva siekė įsigyti branduolinį ginklą ir užpulti Rusiją, kuriai grėsmę sukėlė ir ukrainiečius apginklavę bei NATO pajėgumus „prie Rusijos sienų“ sustiprinę Vakarai.

Visa tai iš V. Putino jau buvo galima išgirsti ir anksčiau, bet ko nebuvo pasakyta šį kartą, tai buvo ne šiaip žodžiai apie mobilizaciją ar karą, bet ir pergalę. Pastarasis žodis buvo paminėtas tik „Didžiojo Tėvynės karo“ – taip Rusijoje vadinamas Antrojo pasaulinio karo periodas nuo 1941 iki 1945, nors Sovietų sąjunga kariavo nuo pat 1939-ųjų – kontekste.

Jei kas ir tikėjosi, kad Raudonojoje aikštėje V. Putinas skelbs bent sąlyginę pergalę Donbase, Mariupolyje ar kituose užimtuose, bet iki šiol galutinai nekontroliuojamuose Ukrainos miestuose, tai to neįvyko. Ir nors Rusijos pajėgų griežtai kontroliuojami separatistų bei kolaborantų paradai buvo surengti Chersone, Mariupolyje, Melitopolyje ir kitur, čia nepasirodė minios karo belaisvių, ką prognozavo kai kurie ukrainiečiai.

Karo belaisvių išstatymas viešam ir žeminančiam kariniam paradui nebūtų naujiena rusams – jie tai darė užimtose Donbaso teritorijose 2015 metais, bet šį kartą tai nepasikartojo: ar dėl karo belaisvių trūkumo, ar dėl jų sveikatos būklės, ar dėl kitų priežasčių.

Kur dingo Gerasimovas?

Mįsle tapo ir dar keli į akis kritę „dingusieji“. Pavyzdžiui, 2011 ir 2012-ųjų kariniams paradams Maskvoje vadovavęs tuomet tik kylanti Rusijos armijos žvaigždė, dabartinis Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas šį kartą nepasirodė parade. Kodėl?

Tai yra vienas svarbiausių Kremliaus režimo žmonių, žmogus, kuris vadovauja karui ir visai Rusijos kariuomenei, o jo nebuvimas Raudojojoje aikštėje pakurstė spekuliacijas: galbūt V. Putinas jį kaltina už nesėkmes kare ir nenori matyti šalia, o gal V. Gerasimovas išties buvo sužeistas per apšaudymą Ukrainoje, kur jis, anot amerikiečių pareigūnų, išties lankėsi, konkrečiai Iziumo fronte?

Jei jo sužeidimai – tokie rimti, kad jis negali lankytis parade, tai vienas smūgis įvaizdžiui, tik sustiprinantis įspūdį, kad Rusijos kariuomenei išties tragiškai nesiseka: mažiausiai 10 rusų generolų jau žuvo kare prieš Ukrainą. O gal jo jau nebėra gyvųjų gretose? Tokius gandus skubėjo raminti rusų kariškiai, mėginę aiškinti, atvirose vietose šalies karinė ir politinė vadovybė stengiasi nebūti vienoje vietoje. Pats V. Gerasimovas nedalyvavo ir pernykščiame Pergalės dienos parade, o paskutinį sykį tokiame buvo 2019-siais.

Gerasimovas vadovauja Pergalės dienos paradui Maskvoje 2011 metais
Foto: Wikimedia Commons

Kita vertus, aukščiausio šalies karinio lyderio nedalyvavimas – ne vienintelis, kuris buvo greitai pastebėtas, lyginant ankstesnes šventes. Tai, kad parade nedalyvavo karinė aviacija – tik viena iš trūkstamų grandžių.

Įprastai kariniuose paraduose Rusija stengiasi parodyti bent vieną kitą naujausią egzempliorių ir dar iki karo Ukrainoje svarstyta, kad gegužės 9-ąją Maskvoje bus galima išvysti naujausius bepiločius orlaivius, šarvuočius. Bet nebuvo nei vieno, nei kito. Pavyzdžiui, išminavimo robotas „Uran-6“, kurį Rusija yra anksčiau demonstravusi parade Maskvoje, šį kartą nebuvo parodytas, kaip ir logistinių pajėgumų.

„Analogų pasaulyje neturintys“ hipergarsiniai ginklai, kuriais asmeniškai gyrėsi pats V. Putinas, taip pat nepasirodė parado metu. Iš viso to būtų galima šaipytis, jei ne objektyvus faktas, kad Rusija iš tikrųjų kariauja ir Rusijos armijai, kuri patyrė virš 3,5 tūkst. įvairios technikos nuostolių, dabar būtina kiekviena priemonė – ne paradinė, ne Raudonojoje aikštėje, o kovose Ukrainoje.


Galiausiai paradas surengtas ne šiaip karo, bet ir lemtingų mūšių Donbase metu: Ukrainoje per savaitgalį rusams galiausiai pavyko užimti Popasnos miestą ir pasistūmėti tolyn, siekiant apsupti ukrainiečių pajėgas. Iki šiol tai daryti nesisekė ir vienu ryškiausių trūkumu buvo nevykęs Rusijos aviacijos pasirodymas – vos 300 operacijų per dieną atliekanti Rusijos karo aviacija neremia sausumos pajėgų taip efektyviai, kaip manyta ar netgi kaip galėtų. Ukrainos aviacija iki šiol nesunaikinta.

Tad iškalbingas Rusijos aviacijos trūkumas virš Maskvos ir kitų Rusijos miestų gali būti susijęs su daugeliu priežasčių, o viena jų – orlaiviai gali būti telkiami naujai antskrydžių bangai.