„Aš asmeniškai neneščiau gėlių prie paminklo. Galbūt mums atėjo visiems laikas pasakyti, kad paminklai mums nereikalingi, nes tai yra paminklai žmonėms, kurie išlaisvino Lietuvą nuo nacių, bet pradėjo sekančią okupaciją. Bet reikia atskirti du dalykus: yra paminklai, ir yra kapai. Žmonės dabar ateina ir deda gėles būtent prie kapų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Voroncovas.
Dar jam įsiminė, kad lietuviai dažnai sako esą rusai šią dieną kažką švenčia.
„Mes nešvenčiame, mes prisimename savo giminaičius, kurie išėjo į karą, kurie nugalėjo nacizmą ir mirė. Mums tai nėra šventė. Galbūt kažkokiems užpirktiems Putino fanatams tai šventė. Man tai nėra šventė. Tai yra diena, kai prisimenu savo giminaičius, kurie išėjo į karą ir negrįžo“, – sakė V. Voroncovas.
Jis sakė, kad jam skauda, kad ši diena netampa „diena, kai vieni lietuviai supranta kitus lietuvius“.
„Dabar kiekvieną dieną visi nori kažką įžeisti – iš abiejų pusių. Gal sustokime įžeidinėti vieni kitus? Patylėkime tą dieną, ir pabandykime suprasti, kad tie žmonės irgi turi savo vertybes, kurios irgi vertos pagarbos? Reikia gerbti tuos žmones, kurie prarado savo gyvybę kovoje su fašizmu“, – kalbėjo V. Voroncovas.
Tenori tyliai pagerbti artimuosius
Lietuvos rusas sakė šią dieną tenorįs vieno – ateiti tyloje prie kapinių ir padėti gėlių.
„Ir tu supranti, kad tu ateisi, ir ten nebus tylos. Ten bus žmonės, kurie ateis ir protestuos prieš tave. Realiai tie žmonės protestuoja prieš Putiną. Bet Putinas yra toli, Putinas yra nepasiekiamas. Tada tie žmonės pasirenka artimesnį tikslą: „o, tu ateini su gėlėmis į kapines, „davai“ mes tave įžeisime“.
Aš Lietuvos rusas, prie ko aš prie šito karo? Aš remiu Ukrainą, finansiškai remiu, prie ko čia aš? Prie ko mano senelis, kuris mirė 1944 metais? Jūs bandote sutapatinti dabartinę Rusijos armiją ir mano senelį? Nepavyks“, – sakė V. Voroncovas.
Jis pasigedo ir Lietuvos valdžios žmonių dėmesio Lietuvos rusams.
„Prezidentas, ministrė pirmininkė, Seimo pirmininkė su mumis nekalba. (…) Kodėl šiandien prezidentui nenuvažiavus į Klaipėdą ir nepasikalbėjus su žmonėmis? Jis yra mūsų visų prezidentas, o ne tik lietuvių. Kodėl mes kažkaip išskiriami? Sunku kalbėti. Jeigu mes kalbame dabar, mes vieni kitų nesuprantame“, – teigė V. Voroncovas.
Lietuvos rusas buvo atviras, kad jam šita diena svarbi.
„Jums tai gali būti nesvarbi diena. Aš gerbiu Jūsų poziciją, ir man nereikia iš Jūsų nieko. Aš prašau tik vieno – tylos. Apskritai nesakykite mums, kad tai blogai, dėl to, kad tai mūsų kraujyje. Ir mes nuo to netapome blogi piliečiai. Esame tokie patys piliečiai kaip jūs. Turime savo vertybes.
Norite ateiti pas mus ir pasakyti: „Viktorai, atsisakyk savo vertybių. O, jeigu neatsisakysi, aš atimsiu iš tavęs pilietybę“. Jūs tokiais žodžiais naikinate Lietuvos visuomenės vientisumą. Norite iškelti monumentus, iškelkite. Mes rusai jus suprasime“, – sakė V. Voroncovas.
Susipainiojimas datose
Istorikas Alvydas Nikžentaitis sakė, kad jam gegužės 9 diena visų pirma yra Europos diena.
„Man šita diena kelia šventines mintis. Tą dieną džiaugiuosi, kad Lietuva yra ES, ir, kad mums nereikia būti su tais žmonėmis, kurie mini visiškai kitą dieną, per kurią, tiesą pasakius, ir prieš septyniasdešimt kelis metus nieko tokio neįvyko. Aš džiaugiuosi, kad nesu su tais žmonėmis, kurie šiandien mini tariamą karo Europoje pabaigą“, – teigė A. Nikžentaitis.
Pasak jo, ir Ukraina karo pabaigą mini panašiai kaip ir Lietuva – gegužės 8 dieną.
„Šiandien, minint gegužės 9 dieną ir Maskvoje, šitas kontekstas neišvengiamai siejasi su šiomis dienomis, ir, visų pirma, todėl, kad pergalės vadinamajam Didžiajam tėvynės kare mitas Putino diktatūros buvo interpretuotas taip, kad jo pagalba buvo ugdomas ne tik rusiškasis imperializmas, bet ir rusiškasis militarizmas. Mano supratimu, šiandieninio karo Ukrainoje vienu šaltinių buvo pergalės Didžiajame tėvynės kare mitas“, – aiškino A. Nikžentaitis.
Pasak jo, gegužės 9-oji diena pati save kompromitavo.
„Jeigu aš anksčiau abejingai žiūrėdavau į tėvynainius, kurie gegužės 9 dieną rengia kažkokius renginius vadinamojo karo prieš nacistinę Vokietiją pabaigai, tai šiuo atveju noriu tuos žmones paraginti: „galvokite, ką jūs šiandien švenčiate. Jeigu jūs iš tikrųjų norite prisiminti pergalę, žuvusius kovoje prieš nacizmą, tai galbūt iš tikrųjų neremkite Putino ideologijos, o minėkite šitą dieną, kaip tą daro visa Europa, gegužės 8 dieną“, – sakė A. Nikžentaitis.
Vilniuje buvo nedidelis mitingas
Kaip „Delfi“ jau rašė, Vilniuje prieš gegužės 9 dieną prie Antakalnio kapinių savivaldybė pastatė stendus su žiaurumų Ukrainoje nuotraukomis. Kapinių prieigose protestavo būrelis jaunuolių, tarp kurių buvo ir komikas, visuomenininkas Olegas Šurajevas.
Apsižodžiavimų arba tiesiog persimetimų viena kita fraze tarp protestuotojų ir į kapines su gėlėmis einančių žmonių buvo ne vienas, tačiau absoliuti dauguma jų išsispręsdavo be policijos įsikišimo.
Vis dėlto popietę buvo sulaikytas pagarsėjęs provokatorius Laurynas Ragelskis, kuris, anot policijos, sukonfliktavo su O. Šurajevu ir nesilaikė pareigūnų nurodymų.
Jokių oficialių minėjimų šios dienos proga nebuvo, tačiau žmonės didžiuosiuose miestuose pavieniui arba nedidelėmis grupėmis ėjo į kapines nešini daugiausiai raudonais gvazdikais arba tulpėmis.
Visą „Žinių radijo“ interviu kviečiame klausyti čia:
