„Buvo atvirai ruošiamasi kitai nusikalstamai operacijai Donbase ir invazijai į mūsų istorines žemes, įskaitant Krymą. Kyjivas paskelbė apie galimą branduolinių ginklų įsigijimą, o NATO blokas pradėjo telkti karines pajėgas greta mūsų teritorijų. Tai – absoliučiai nepriimtina grėsmė, sukurta sistemingai prieš mus ir prie pat mūsų sienų“, – savo kalboje sakė V. Putinas.
Putinas sveikindamas tautą kalbėjo, kad Rusija Ukrainoje tęsia kovą su nacizmu ir dabar, pasak jo, svarbiausia padaryti viską, kad pasaulinio karo siaubas nepasikartotų.
„Jūs kovojate už Tėvynę, už jos ateitį, kad niekas nepamirštų Antrojo pasaulinio karo pamokų. Kad pasaulyje nebūtų vietos budeliams, baudėjams ir naciams“, – kariams sakė V. Putinas.
Viešumoje buvo kalbama, kad Putinas oficialiai paskelbs karą Ukrainoje ir pradės visuotinę mobilizaciją. Panašu, kad Putinas tokių planų neturėjo, o jei ir turėjo – pirmadienį jie neįvyko.
Rusijos vadovo kalbą įvertino Vilniaus universiteto profesorius, istorikas Alfredas Bumblauskas.
„Nuvėsusio, nugeibusio tirono kalbos ir toks jo paradas“, – sakė jis.
Kiti ekspertai V. Putino kalbai taip pat negaili kritikos. Pasak apžvalgininko Pauliaus Gritėno, V. Putino kalba tebuvo silpstančio lyderio pasirodymas liaudžiai, o pergalės diena – be aiškios pergalės. Panašiomis įžvalgomis dalijasi ir politologas Vytis Jurkonis.
„Nelabai turi kuo pasigirti, nelabai turi ką švęsti. Tai rodo, kad pakankamai įklimpęs yra Kremliaus režimas. Tai nereiškia, kad jie neturi dar kažkokių vidaus resursų tęsti tai, ką jie užvirė Ukrainoje, bet visa ta pergalės neatrodė įtikinančiai“, – sakė ekspertas.
Prieš pat prasidedant šventinei programai Kremlius paskelbė, kad dėl oro sąlygų atšaukiami oro pasirodymai.
„Karinės technikos nėra, nes karinė technika reikalinga čia ir dabar Ukrainoje“, – pastebėjo V. Jurkonis.
Išplatintame vaizdo įraše Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Ukraina greitai švęs savo pergalės dieną prieš Rusiją, o gatvėmis žygiuos šią dieną minintis paradas.
„Labai greitai Ukrainoje švęsime dvi Pergalės dienas, tačiau kai kur nebebus nė vienos. Laimėjome tada, laimėsime ir dabar. Chreščiatiko gatve pražygiuos pergalės paradas, bet toji pergalė bus Ukrainos!“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Šią šventę rusai Maskvos Raudonojoje aikštėje ne visuomet švęsdavo būtent taip, kaip mes ją matome dabar. Stalinui Pergalės diena nė kiek neprilygo tokios didybės ir pasididžiavimo, kiek dabar tai reiškia V. Putinui.
„Kas yra ant Sovietų Sąjungos herbo? Tai yra pasaulis su žvaigžde ir pjautuvu, ir visas pasaulis turi būti Sovietinės respublikos. Tai va to tikėjosi toje pergalėje Stalinas ir jos negavo. O Brežnevui prireikė kitos, tautinę tapatybę turbūt, ar kokią, Sovietinę tapatybę formuojančios dienos, šalia gegužės 1 ir lapkričio 7 dienos“, – komentavo A. Bumblauskas.
Iki Brežnevo laikų Pergalės diena buvo traumuojančios patirties diena, kurią retas norėjo švęsti. Brežnevo laikais gegužės 9-oji tapo nacionaline švente, į gatves išriedėjo kariniai paradai, tačiau dar didesnę reikšmę šios dienos minėjimas įgavo Putinui perėmus valdžios vairą.
Šis ėmė perrašinėti istoriją, o per pora dešimtmečių Pergalės diena V. Putinui simbolizavo viltį sugrąžinti imperiją. Pasak A. Bumblausko, V. Putinas iš gegužės 9-osios pradėjo daryti isteriją – jam ši diena simbolizuoja siekį denacifikuoti pasaulį.
„Ta isterija yra sukurta su tokia labai iškreipta istorijos visa forma, kuriai koks nors žydiškos kilmės Zelenskis, Ukrainos prezidentas, tampa nacių vadu ir vos ne, kaip Lavrovas sako, patys žydai naikino save, nes jie yra ryškiausi antisemitai“, – komentavo VU profesorius.
A. Bumblausko teigimu, Putino pažadai apie Rusijos didybę suvienijo visuomenę. Šiai visuomenei jau nuo seno atrodo, kad imperija yra gėris. Net ir Lietuvai žengiant nepriklausomybės keliu, rusai švelniai klausdavo: o kaip jūs be mūsų?
„Putinui pavyko sukurti bydlo visuomenę. Bydlo – galvijas – gal netgi per švelnus žodis, verčiant iš rusų kalbos. Daug kas dabar sako, kad negalima visuomenės tokia laikyti, bet matote, čia problema yra, kad kaip ir naciai kilo ant Vokietijos lūkesčių, taip ir Rusijos visuomenė turi lūkesčių. Įdomiausia, kad jie turi lūkesčius būti pasauline grėsme“, – pastebėjo istorikas.
