Seime pradėtos svarstyti tai numatančios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Jas pristatęs demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius pabrėžė, kad siūloma darbdaviams apmokėti ne visą praktiką, o tik privalomą.

„Savanoriškų praktikų klausimas yra neliečiamas ir tikrai jos gali būti ir neapmokamos“, – Seime praėjusią savaitę teigė jis.

Socialdemokratui Tomui Bičiūnui įspėjus apie galimą nelygybę, D. Griškevičius teigė, kad įpareigojus ir verslą mokėti studentams, įmonės jų iš viso nepriims: „Ir tai tikrai keltų tam tikras rizikas gauti jiems reikalingą praktiką“.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad įpareigojant biudžetininkus mokėti už studentų praktikas, pavyks daugiau jaunų žmonių pritraukti į šį sektorių. Be to, D. Griškevičiaus teigimu, studentai, atliekantys praktiką, dažnai patiria nenumatytų išlaidų.

„Kai kuriems studentams sudėtinga atlikti praktikas, ypatingai jeigu kalbame apie kitą miestą, jeigu miestas ar savivaldybė skiriasi nuo universiteto vietos, todėl patiriamos papildomos išlaidos ir jeigu tėvai negali padėti“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje per metus praktiką atlieka kelis tūkstančiai studentų ir tai „nėra kažkokie esminiai skaičiai, kad negalėtų priimančioji organizacija numatyti tam tikrų lėšų“.

„Kiekviena organizacija turi savo vadinamą mokos fondą. Žmogus linkęs sirgti, kai kurie etatai yra neužimami ir suplanuojami biudžetai metams ir todėl iš sutaupytų būtent tos eilutės lėšų galima būtų numatyti ne reikalams papildomų asignavimų rasti tuos kelis eurus studentams“, – pridūrė D. Griškevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją, kuria pasmerkė neapmokamą studentų praktiką, todėl Europos Parlamente ji apmokama.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas priekaištavo, kad pataisomis siūloma Vyriausybę įpareigoti nustatyti įkainius: „Ar tai nėra universitetų, kolegijos, kitos švietimo institucijos autonomijos dalykas? Juk praktika yra sudėtinė studijų proceso dalis, kaip matematika, geografija, taip ir turi būti numatytos lėšos“.

S. Tumėnas įsitikinęs, kad dėl atlygio turi susitarti universitetas ir darbdavys.

Tuo metu konservatorius Kęstutis Masiulis irgi suabejojo, ar įstaigos priims studentus praktikuotis, jeigu jiems reikės mokėti atlygį, be to, jis kėlė klausimą, ar už praktiką atlygį turi gauti studentas.

„Praktikos vadovui turi sumokėti už tai, kad jis priėmė, vadovavo, vargo su studentais, nes dažniausiai iš kokio antrakursio darbo nesulauksi. Turi gaišinti savo darbo laiką ir mokyti jį funkcijų. Visai kas kita, jeigu tai yra jau rezidentūros medikas ar dar kažkas. Tai tada jis ir gauna atlyginimą, sudaroma darbo sutartis rezidentūroje, o čia yra studijos, ne darbo sutartis“, – kalbėjo K. Masiulis.

Dabar studentams ar kitiems žmonėms už praktiką nėra atlyginama, Austrijoje, Čekijoje, Rumunijoje leidžiama numatyti užmokestį, Prancūzijoje, jeigu praktika trunka ilgiau negu porą mėnesių, privalomas atlygis.