Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės nuomone, jei konfliktai karo kontekste nėra akcentuojami ir aštrinami, tai nesignalizuoja apie jų išnykimą. Kita vertus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis pažymi, kad tikėtis pokyčių šalies vadovo ir premjerės santykiuose nevertėtų, mat, anot jo, takoskyra tarp atskirų valdžios šakų yra įprasta demokratinės valstybės sąlyga.

R. Urbonaitė: turiu abejonių, ar santykiai iš principo gali kada nors pasikeisti

Mykolo Romerio universiteto lektorės R. Urbonaitės nuomone, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje iš esmės šalies vadovo ir premjerės santykių nepakeitė. Mat, anot politologės, nors šiuo metu dėmesys nukreiptas į Kyjivą, nesutarimai dėl anksčiau neišspręstų klausimų vis dar kyla.

„Nemanau, kad galime daryti išvadą, kad santykiai yra pasikeitę. Tiesiog dabar kiekvienas užsiima savo tam tikrais darbais, vykdo tam tikras funkcijas, bet kai kurie sprendimai vis tiek yra nepriimami“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.

Vienas tokių sprendimų, anot politologės, tai nuo rudens neišspręstas klausimas dėl Lietuvos atstovo Europos Audito Rūmuose. Mat gegužę baigiantis Europos Audito Rūmų atstovo Rimanto Šadžiaus kadencijai, premjerė pripažįsta, kad vis dar nėra naujo kandidato į šias pareigas.

„Mes matėme šiuo laikotarpiu tam tikrų nesutarimų, pavyzdžiui, skiriant vienus arba kitus pareigūnus, kur reikia Vyriausybės ir prezidento bendro sutarimo. Nežinau, kodėl strigo į Audito Rūmus mūsų atstovo skyrimas. Iš Prezidentūros buvo priekaištai, kad Vyriausybė stabdo procesą. (...) Mes savo atstovą turėjome pateikti dar rudenį ir paaiškinimų nėra“, – teigė R. Urbonaitė.

Taip pat politologė atkreipia dėmesį į premjerės pateiktą prezidento vyriausiosios patarėjos teisės klausimais Jūratės Šovienės kandidatūrą į Ryšių reguliavimo tarybos pirmininkes. Nors, R. Urbonaitės nuomone, siūlyta kandidatūra galėtų signalizuoti apie teigiamus pokyčius, vis dėlto sprendimą Prezidentūrai ir Vyriausybei „keistis žmonėmis“ galėjo lemti kitos aplinkybės.

„Atrodytų, kad gal viskas daugiau mažiau yra gerai, bet mes dar nežinome, dėl ko pati Jūratė Šovienė nusprendė dalyvauti viename iš tų konkursų ir tokiu būdu reiškia, kad nusprendė išeiti iš Prezidentūros. Ir iš to spręsti, kad jau čia institucijos pradėjo keistis žmonėmis ir dėl to yra viskas neblogai, aš tikrai nedrįsčiau“, – akcentavo R. Urbonaitė.

„Tai daryti prielaidą, kad pasikeitė santykių genezė ir santykių pobūdis, tikrai nematau priežasčių. Kol kas mes tiesiog matome fokuso nukreipimą į kitą klausimą, bet staiga atsiradusios didelės simpatijos vienas kitam nematau. Čia gali būti tik laikinas sustabdymas atviresnio konflikto, kurį mes stebėjome ir viešojoje erdvėje, tačiau bet kurią minutę tai gali grįžti. Aš turiu daug abejonių, ar santykiai iš principo gali kada nors pasikeisti, ir tai, kad dabar nėra akcentuojamas konfliktas ir nė viena pusė to konflikto neaštrina, nereiškia, kad konfliktas yra išnykęs “, – akcentavo R. Urbonaitė.

L. Bielinis: galvoti, kad prezidentas, premjerė ir valdantieji visada turi būti susikabinę rankomis – naivu

R. Urbonaitei antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Bielinis. Anot jo, nors karo situacija bei savaime išsisprendusios krizės sumažino trintis, tačiau, pažymi profesorius, įtampa bet kuriuo metu vėl gali išaugti.

„Karo situacija visas trintis patraukė į antrą planą. Tam tikri klausimai savaime išsisprendė, nes ir prezidentas, ir premjerė buvo priversti atrasti bendrą kalbą. Bet mes turime suprasti, kad tai yra atskiros valdžios šakos, sprendžiančios skirtingus klausimus ir, natūralu, kad jie yra skirtingose pozicijose. (...) Manau, kad tam tikros įtampos yra paliktos ateičiai arba dabar užmirštamos, bet tikrai jos nėra panaikintos“, – pažymėjo profesorius.

L. Bielinio nuomone, situacija gali paaštrėti prasidėjus prezidento, Seimo rinkimams, nes, anot jo, tai natūraliai taps viena svarbiausių problemų.

„Nors dabar reikia sutikti, kad tam tikra prasme santykiai amortizavosi, bet trintys išryškėti gali kai prasidės prezidento, Seimo rinkimų įtampa, nes tai taps natūraliai svarbiausia problema. Tai negalvokime, kad visi susitaikė, tvarkingai vienas į kitą žiūri kaip į savo bendramintį ir, aš manau, kad yra dar daug klausimų, kurių neišeina išspręsti. Yra dar daug įtampų, kurios paprasčiausiai šiandien neakcentuojamos“, – teigė L. Bielinis.

Kita vertus, politologas pažymi, kad demokratinėje valstybėje nesutarimai yra priimtina santykių sąlyga.

„Tai yra politika ir tai yra demokratinė valstybė, kur skirtingos nuomonės ir pozicijos neišvengiamos, todėl į tai reikia žiūrėti kaip į normalią sąlygą. Galvoti, kad prezidentas, premjerė, valdantieji visada turi būti susikabinę rankomis, ko gero, būtų naivu“, – pridūrė jis.

Profesorius pažymi, kad tolesni šalies vadovo ir premjerės santykiai priklausys nuo daugelio aplinkybių, todėl numatyti, kaip bus ateityje – sunku.

„Viskas priklausys nuo daugelio veiksmų – karo baigties, mūsų dalyvavimo bendrai pokarinės situacijos reguliavime. Galų gale mes nežinome, kaip Seimo konfigūracija išsilaikys iki kadencijos pabaigos. Kiek girdėjome prieš keletą mėnesių, Laisvės partija jau netgi abejojo, ar neišeis iš koalicijos, tai veiksnių yra labai daug, todėl daugelis klausimų tiesiog palikta“, – svarstė L. Bielinis.