Galima karo plėtra į kitas šalis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Šarūnas Liekis teigė, jog V. Putinui ir Rusijai ši diena reikšminga.
„Simbolizmas tampa svarbus tada, kada neturime informacijos, kadangi nežinome, tada bandome pagal žvaigždžių išsidėstymą, mėnulio fazes atpažinti, kas vis dėlto vyksta, kokia motyvacija, kas už to slypi.
Dažnai mistifikuojame datas, skaičius, metus: dabar turime mažai informacijos, kas vyksta. Ir praktiškai visi, užsiimantys Rusija, bandantys prognozuoti. Kuriantys strategijas žmonės praktiškai atskirti nuo esminės informacijos“, – kalbėjo Š. Liekis.
Laidos pašnekovas sutiko, jog Kremliaus vadovas V. Putinas jaučia spaudimą.
„Žadėjo jis greitą pergalę, o ji neatėjo. […] Kuo tai baigsis? Valdžia Rusijoje visus bando įtikinti, kad pergalė visiškai arti, bet artimame horizonte jos nematyti. Ir kai išeina autoritarinis lyderis į Raudonąją aikštę Maskvoje, jam reikia paaiškinti, ką jis ten pasiekė, kokie rezultatai. Praktiškai 3 mėnesiai karo ir iš esmės niekas nepasikeitė“, – sakė VDU prof. Š. Liekis.
„Žinių radijo“ laidos „Atviras pokalbis“ pašnekovas Š. Liekis prognozavo, jog Kremliaus vadovai nesėkmę Ukrainoje aiškins tuo, jog prieš Rusiją susivienijo visas pasaulis.
„Ta vienijanti retorika, orientuota į išorinį pasaulį. Šita tendencija, matyt, bus. Ir turbūt gegužės 9-ąją bus keliamas klausimas – ko reikia, kad būtų įveiktas tas likęs pasaulis“, – komentavo jis.
Š. Liekis laidoje teigė, jog visuotinės mobilizacijos Rusijoje scenarijus yra realus.
„Bet jeigu mes kalbame apie galimą visuotinę mobilizaciją pagal karo laiko poreikius, kyla pavojus konfliktui eskaluotis ir plėstis į kitas valstybes. Nereikia užmiršti: tai yra beveik 150 milijonų gyventojų valstybė. […]. Karo plėtrai potencialo Rusija turi, plėtra į tą pačią Moldovą ar eskalacija kurioje nors kitoje vietoje yra visiškai galimas scenarijus“, – savo įžvalgomis laidoje „Atviras pokalbis“ dalijosi VDU prof. Š. Liekis.
Jis priminė, jog Rusijos kariuomenė Ukrainoje yra užėmusi tam tikras teritorijas ir dar nėra sutriuškinta.
„Gal jie bus sutriuškinti? Mes kartais labai linkę dar miške nepagautos meškos kailį dalinti, ko dar nėra. […]. Tai, ką jie planavo padaryti per kelias dienas Ukrainoje, yra nesąmonė. Užsitęsusio konflikto sąlygomis reikia labai realistiškai žiūrėti į resursų klausimą. Ir Ukrainai tiekiami resursai turi būti milžiniški. Dabar tiekiami pajėgumai yra ne tie skaičiai, kurie reikalingi pergalei pasiekti“, – teigė Š. Liekis.
Paskelbus karą atsitraukti nebūtų galima
Politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus laidoje sakė bijantis prognozuoti, kokie veiksmai iš Rusijos pusės galėtų būti atlikti gegužės 9-ąją.
„Istorikai žino, kad jei oficialiai paskelbiamas karas, situacija būna visai kitokia, ji yra juridinė, oficialus paskelbimas, šalininkai – kas stoja į vieną pusę, kas į kitą, kas įsitraukia, kas ne. Kitaip jau yra“, – komentavo jis.
M. Laurinkus „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo, jog Rusijoje į karą kviečiamų savanorių skaičius priklauso nuo iškelto uždavinio.
„Galbūt visiškai neteisingas mano supratimas, bet manau, kad jie nori atkirsti Donbasą ir ten įsitvirtinti. Kitaip sakant, apsikasti. […]. Tai praktiškai tas pats, kas įvyko Sakartvele ir kas tebevyksta iki šiol“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Laidos pašnekovas teigė, jog karo paskelbimas turi tik dvi išeities – pergalę arba pralaimėjimą.
„Ir viskas. Jau nebėra trečios išeities. Nepaskelbus karo dar galima atsitraukti, žaisti toliau, manevrus daryti, dar galima pralaimėjimą paskelbti laimėjimu. Tai priklauso nuo propagandinės išmonės, visokių dokumentų paruoštų.
Gali pasakyti, kad viskas įvykdyta, viskas pasiekta. O jeigu karas – viskas. Tada jau turi visus resursus, kokius turi“, – kalbėjo M. Laurinkus.
VDU prof. Š. Liekis pabrėžė, jog Ukraina nėra paskelbusi karo Rusijai.
„Tai būtų pretekstas Rusijai paskelbti karą, o to niekas nenori. Nes tada atsitraukimo variantų nedaug, o kadangi tai branduolinė valstybė, visi supranta, kad pasekmės būtų labai liūdnos visoms pusėms“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė Š. Liekis.
