„Iš 33 punktų 31 jau išsianalizavome, kitą penktadienį darom tarpinį finišą, ieškom formuluočių dėl paskutinių dviejų klausimų. Dėl visuotinio šaukimo nuomonės išsiskyrė, dėl BVP yra valia visiems judėti link 3 proc., bet dar turim svarstymų, kokiu būdu tai darysim, kokiu greičiu ir kokiomis sąlygomis“, – po darbo grupės susitikimo ketvirtadienį BNS sakė L. Kasčiūnas.

Pasak Seimo komiteto vadovo, ideologiškai partijų pozicijos išsiskiria dėl visuotinės karo tarnybos ir linkstama link kompromiso didinti ribinį šauktinių skaičių.

„Mes, Tėvynės sąjunga, esam už Izraelio, Suomijos modelį, tai yra modeliai, geriausiai užtikrinantys visuotinės gynybos principą, bet yra ideologinių skirtumų ir ieškom visų partijų sutarimo. Bet, noriu pabrėžti, kad visi pritaria šauktinių skaičiaus didinimui, ir, matyt, judėsime link to“, – pažymėjo konservatorius.

Anot jo, kaip kompromisinė formuluotė susitarime galėtų būti įrašoma, kad atsižvelgiant į Lietuvos gynybinį poreikį būtų didinamas ribinis šauktinių skaičius.

Pasak L. Kasčiūno, taip per kelerius metus, didinant šauktinių ribinius skaičius, visuotinis šaukimas būtų de facto pasiektas.

„Dabar Krašto apsaugos ministerijos studijos rodo, kad privalomas šaukimas po mokyklos reikštų, kad galima pašaukt 6100 jaunuolių, dabar ribinis skaičius, kurį svarstom komitete (įstatyme dėl kariuomenės struktūros), yra 4400“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Pasak NSGK pirmininko, partijos iš esmės sutaria dėl išlaidų gynybai didinimo iki 3 proc. BVP per susitarimo galiojimo laikotarpį, t. y. iki 2028 metų, tačiau yra svarstoma, kokiu greičiu, ar tam pasiekti reikia įrašyti mokestinius pakeitimus.

Tuo tarpu ketvirtadienį sutarta dėl siekio didinti aktyvų kariuomenės rezervą nuo dabartinių 24 tūkst. iki 50 tūkst., formuoti vidaus reikalų sistemos pareigūnų rezervą.

Susitarime taip pat būtų pabrėžtas Vokietijos vaidmuo regiono gynyboje.

„Sieksime didesnio Vokietijos įsitraukimo į Lietuvos ir Baltijos šalių saugumo užtikrinimą, būtų pabrėžtas Vokietijos, kaip vadovaujančios NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, atskiras dėmuo“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anksčiau politikai jau yra numatę susitarime įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, fortifikuoti Suvalkų koridorių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą.

Lietuvos politikai parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.