„Tai labai reikšminga, kadangi šitos pratybos, kiek aš turiu informacijos, tai yra pirmojo smūgio imitacija. Visos branduolinės valstybės pasirašė sutartis nenaudoti branduolinio ginklo.

Šitos pratybos rodo, kad jie (pagal scenarijų – „Delfi“) pirmieji panaudos branduolinį ginklą prieš kitas šalis, ir paskui tose pratybose buvo imitacija, kaip jie reaguos į atsakomąjį smūgį. Jeigu iš tikrųjų taip buvo, tai jau savaime yra visų konvencijų pažeidimas“, – teigė V. J. Žukas.

Jis pats teigė sužinojęs apie tas pratybas ketvirtadienio rytą, ir jo informacija yra iš to, kas prieinama viešojoje erdvėje.

„Anksčiau tokio scenarijaus nebūdavo. Galbūt tai būdavo, kaip jie patys deklaravo, jų doktrina. Ir Peskovas, ir Lavrovas kalbėjo, kad branduolinio ginklo panaudojimas galimas tik tokiu atveju, jeigu Rusijai grės egzistencinis pavojus, ir, jeigu prieš Rusiją bus panaudotas branduolinis ginklas. Šitoje vietoje viskas keičiasi“, – sakė V. J. Žukas.

Pasak atsargos generolo, šiuo atveju jie treniravosi, kad po to, kai jie padarys branduolinį smūgį pirmieji, tada jie gali gauti tą patį atsaką, ir kaip jie turi reaguoti į atsakomąjį branduolinį smūgį.

„Tai yra po jų smūgio jie laukia atsakymo į savo branduolinį smūgį taip pat branduoliniu smūgiu iš kitų valstybių. Pagal tai, kas paskelbta, pratybų scenarijus yra toks. Jeigu jis yra toks, tada jis yra laužantis tarptautines konvencijas. Šiuo atveju Rusijos tiesiogiai niekas nepuola“, – aiškino V. J. Žukas.

Nėra žinoma, prieš kokią valstybę, pagal scenarijų, buvo nukreiptas smūgis.

„Jie „Iskander“ raketas, kurias turi dislokavę Kaliningrado srityje, lyg imitavo jų paleidimą. Prieš ką jie tą dalyką darė, prieš kokias valstybes, ar prieš karinius dalinius, ar civilius miestus, mes to nežinome“, – teigė V. J. Žukas.

Pasak jo, yra žinoma, kad „Iskander“ skrenda maždaug iki Berlyno (tai yra maždaug iki 1000 kilometrų atstumu).

„Spėju, kad treniravosi panaudoti taktinį branduolinį ginklą“, – sakė V. J. Žukas.

Pamatė, kad gąsdinimai neveikia

Atsargos generolas šių pratybų logikai paaiškinti pateikė platesnį kontekstą.

„Matome, kaip Rusijai nesiseka pasiekti savo tikslų Ukrainoje, ir pastaruoju metu, paskutines dvi savaites, ištisai prasidėjo gąsdinimai, kad bus panaudotas taktinis branduolinis ginklas. Jų propagandistai ištisai tą temą eskaluoja, ir pratina savo visuomenę, kad toks scenarijus yra galimas“, – sakė V. J. Žukas.

Jo manymu, ir šios pratybos yra vienas gąsdinimo programos elementų.

„Jie pamatė, kad jų nustojo bijoti. Po tiek žūčių ir sugriovimų Ukrainoje Vakarai pradėjo reaguoti kitaip. Yra ir britų, ir amerikiečių pareiškimai, kad bus atsakas. Tai yra kitokia reakcija negu prieš du mėnesius, kada visi buvo išsigandę, kad, gink Dieve, tik nebūtų panaudotas branduolinis ginklas.

Rusija jaučia, kad reakcija iš Vakarų pusės yra pasikeitusi. Ir dabar, neturėdama sėkmės Ukrainoje, pradėjo gąsdinti, kad branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus yra labai realus. Visų pirma, savo visuomenę pratina prie tos minties, bet kartu mato, kad Vakarai yra pasiruošę atsakyti į tokį smūgį, ir, kad nėra tos baimės, kuri buvo pradžioje“, – kalbėjo V. J. Žukas.

Atgrasymo priemonių yra

Pasak buvusio kariuomenės vado, sunku pasakyti, kiek sprendimų priėmėjai Rusijoje yra adekvatūs, kad realybėje tokių žingsnių nesiimtų.

„Bet, aš manau, kad visi ten sėdintys nori gyventi, ir, kada gavo labai konkretų atsakymą, kad, „jeigu jūs pabandysite tą padaryti, mes žinome jūsų dislokacijos vietą, ir, kur jūsų bunkeriai. Ir jums nepavyks išsisukti visų kitų sąskaita“, kad neva jie ten visi sueis į bunkerį ir toliau ves kažkokius karinius veiksmus. To nebus. Bus smūgis konkrečiai orientuotas į juos. Jie tą žino.

Aš manau, kad jie, ir Putinas, ir visa jo aplinka, nori gyventi. Esu linkęs manyti, kad tai yra vėl blefas ir gąsdinimas, norint priversti Vakarus atsitraukti iš baimės. Manau, kad to nepavyks padaryti“, – teigė V. J. Žukas.

Atgrasymo taktika, pasak atsargos generolo, yra paremta žinojimu apie pasekmes ir labai aiškiu jėgos ir atgrasymo pajėgų pademonstravimu.

„Ir tam tikra politine valia, kad štai mes irgi turime paruošę taktines raketas, jeigu bus panaudotas ribotos galios branduolinis ginklas. Nesvarbu, kur tas būtų padaryta, ar prieš Vakarų šalį, ar Vakarų karinę bazę, ar tai bus padaryta Ukrainoje, atsakymas bus. Ir tada pasekmės yra nenumatomos, bet „tai reiškia visišką jūsų režimo žlugimą per kelias valandas ir jūsų šalies egzistavimo pabaigą“. Jie tą žino. Vargu, ar eis į tokį scenarijų. Nebent jie yra visiški bepročiai“, – sakė V. J. Žukas.

Yra ir techninių priemonių

Svarstant techniškai, kaip Rusija galėtų paleisti branduolinį ginklą, tai, pasak buvusio kariuomenės vado, jie galėtų iš šachtų paleisti tas raketas.

„Mano nuomone, vargu, ar lėktuvai spės priskristi iki savo objekto, arba – povandeniniai laivai. Jų dislokacijos vietos žinomos. Visi aerodromai yra žinomi. Aiškiai matosi pasirengimo darbai“, – teigė V. J. Žukas.

Jis patikino, kad tų pasirengimo darbų dabar nėra, išskyrus gąsdinimą.

„Niekas neveža raketų, netraukia jų iš šachtų, nejungia prie lėktuvų, neveža į povandeninius laivus. Pasirengimo nėra. Jeigu jis atsiras, tai tada, aišku, reikės imtis tikro atgrasymo, bet kol kas lyg tai to nėra. Tas šiek tiek ramina“, – aiškino V. J. Žukas.

Jeigu ir būtų, tai yra ir techninių priemonių, kaip tą situaciją būtų galima valdyti.

„Priemonių yra visokių – ir priešlėktuvinės, ir priešlaivinės, ir priešraketinės. Amerikiečiai to turi. Bet niekas negali garantuoti, kad viena ar kita raketa neįveiks priešraketinės gynybos, ir nesukels milžiniškų tragiškų pasekmių. Bet atsakymas jiems būtų baisus ir be jokios optimistinės baigties. Jie visi ir ta visa jų šalis nustotų egzistuoti“, – sakė V. J. Žukas.

Treniruojasi ne pirmą kartą

Apskritai Rusija branduolinio ginklo panaudojimą pratybose simuliuoja ne pirmą kartą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas priminė, kad ir „Zapad“ pratybose taktinio branduolinio ginklo naudojimas irgi buvo simuliuojamas.

„Tik tais atvejais jis buvo taikomas lyg ir užbaigiant konfliktą tam, kad priešininkas neįgautų lemiamo pranašumo. Pirmasis branduolinio ginklo panaudojimas bet kuriuo atveju Rusijos doktrinoje yra užfiksuotas kaip galimybė tokiu atveju, jeigu Rusija rizikuoja patirti visą apimantį pralaimėjimą, arba, jeigu tai tai gali grėsti režimo arba valstybės išlikimui“, – aiškino T. Janeliūnas.

Profesorius nesiėmė komentuoti, kuo dabartinė simuliacija skiriasi nuo prieš tai buvusių.

„Bet aš nelaikyčiau, kad tai yra kažkoks labai radikalus skirtumas, nes net ir Vakarai, vertindami konfliktą Ukrainoje, jau retkarčiais kalba ir apie tai, kad taktinio branduolinio ginklo naudojimas tikrai gali būti tarp įmanomų scenarijų“, – dėstė T. Janeliūnas.

Pasak jo, šitas atvejis tipiškai prisideda prie skleidžiamo naratyvo, kad Rusija turi branduolinę ginkluotę ir kad jos reikėtų bijoti.

„Tai yra tipinis tolesnis gąsdinimas neva netrukdyti Rusijai su dabartiniu karu ir neeskaluoti Vakarų įsikišimo bent jau tam, kad Rusija nenaudotų to branduolinio ginklo. Aš manau, kad tai yra tiesiog dar vienas eilinis metodas, kaip tą gąsdinimo retoriką sustiprinti“, – teigė T. Janeliūnas.

Vakarų reakcija keičiasi

Pasak politologo, tokie gąsdinimai Rusijoje skamba iš politikų, iš jų propagandos atstovų.

„Perspėjimai, kad „jūs nesikiškite, nedidinkite paramos Ukrainai. Jūs neskatinkite kažkokių išpuolių prieš Rusiją“ , nuolat skamba. Turint galvoje dabar, kad Ukraina turi vis daugiau vis rimtesnės karinės technikos (…), aš manau, kad tai irgi kelia nerimą Rusijai, nes tai elementariai graso Rusijos karinių pajėgų pralaimėjimu bent jau Ukrainos teritorijoje“, – teigė T. Janeliūnas.

Jo vertinimu, Vakarai pradeda suprasti ir skirti retoriką nuo realių, tikrai galbūt grėsmingų scenarijų ir veiksmų.

„Nes per pastaruosius mėnesius retorikos beveik nelydėjo konkretūs veiksmai. Net žymūs Putino įsakai padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį nebuvo palydėti konkrečiais veiksmais, ir buvo tiesiog labai akivaizdu, kad tai yra tiesiog imitavimas ir gąsdinimas. Čia, iš vienos pusės, irgi gali būti paaiškinimas, kodėl reikia kažkokio menamo veiksmo, kad tą retoriką kažkuo pagrįstum. Bet Vakarai, aš manau, jaučia, kad Rusija blefuoja, ir nėra nusiteikę taip lengvai pasiduoti blefui“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Pasak profesoriaus, iš vienos pusės, tai nėra labai geras ženklas, nes Rusija, matydama, kad jos blefu netikima, gali stengtis naudoti vis ryžtingesnes priemones, kad jį kažkuo pagrįstų.

„Tokia eskalacija, kuri būtų susijusi su branduolinių pajėgų vis aktyvesniu naudojimu pratybose arba scenarijuose, arba parengties didinimu, didina riziką. Nes gali atsitikti taip, kad kažkuris iš tų ženklų bus neteisingai interpretuotas arba gal net klaidingai priimami signalai, ir reakcija gali būti visai ne tokia, kokios pati Rusija tikisi“, – aiškino T. Janeliūnas.

Situacija pasikeitė iš esmės

Profesorius atkreipė dėmesį, kad tokie gąsdinimai ir branduolinių pajėgų panaudojimo galimybių simuliavimai Šaltojo karo metu buvo vertinami labai rimtai.

„Šiaip sau šalys nemojuodavo branduoliniais ginklais, nes žinodavo, kad ta rizika su lig kiekvienu pamojavimu labai smarkiai padidėja. Dabar, aš bijau, kad nėra jau tokio labai aiškaus mechanizmo ir algoritmų, kaip į bet kurį signalą reikėtų reaguoti.

Yra labai daug politizavimo, priklausomai nuo viešosios nuomonės. Šaltojo karo logika ir algoritmai, kurie veikė tuo metu, šiais laikais jau ne visai taip pat veikia“, – sakė T. Janeliūnas.

Pranešė pati Rusija

Kaip skelbė ELTA, Rusijos ginkluotosios pajėgos per pratybas Kaliningrade, Maskvos duomenimis, imitavo puolimą branduolinį ginklą galinčiomis nešti raketomis.

Apie 100 karių imitavo mobilių balistinių raketų sistemų „Iskander“, galinčių paleisti branduoliniais užtaisais ginkluotas raketas, elektroninį startą, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.

Ginkluotosios pajėgos, šiais duomenimis, mokėsi atakuoti įsivaizduojamo priešo karinius taikinius bei reaguoti į atsakomąjį smūgį. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo karinės operacijos Ukrainoje pradžios davė suprasti, kad yra pasirengęs panaudoti Rusijos taktinį branduolinį ginklą.

Vasario pabaigoje Rusija savo branduolinėse ginkluotosiose pajėgose paskelbė padidintą parengtį. Kremliaus šeimininkas, be to, įspėjo dėl „žaibiško“ keršto, jei Vakarai tiesiogiai įsikiš į Ukrainos konfliktą.

Anot stebėtojų, Rusijos valstybinė televizija praėjusiomis dienomis mėgino priimtinesniu visuomenei padaryti branduolinio ginklo panaudojimą.

„Jau dvi savaites mes iš savo televizijos stočių girdime, kad reikia atidaryti branduolinių raketų šachtas“, – antradienį sakė Rusijos žurnalistas ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas.