Lietuvoje katalikams save priskiria apie 80 procentų gyventojų. Tad bažnyčios galvos popiežiaus Pranciškaus nuomonė yra svarbi ir girdima.
„Susigraudinau net. Kodėl popiežius taip į politiką remiasi“, – LNK žinioms sakė viena vilnietė Marytė.
Ji, apsilankiusi Vilniaus Arkikatedroje sakė, kad jai popiežiaus Pranciškaus pozicija nepatiko.
„Man pirma mintis bumbtelėjo, kad čia ir Lietuva paminėta. Nes mes labai aktyviai rėmėm Ukrainą ir apskritai šita šalis, kuri kenčia nuo Rusijos invazijos“, – savo nuomone su LNK žurnalistais dalijosi moteris.
O ponia Bernadeta sako, kad pastebėjo kitą dalyką.
„Čia yra vienas kitas dalykas, kartais atrodo, kad jis kartais jau truputį nusišneka. Labai neapgalvotai sako, bet sako tai visam pasauliui“, – kalbėjo vilnietė.
Pontifikas Italijos dienraščiui pasisakė apie Rusiją ir NATO.
„Galbūt būtent „NATO lojimas prie Rusijos durų“ paskatino Putino įsiveržimą į Ukrainą. Negaliu pasakyti, ar jo pyktis buvo išprovokuotas, tačiau įtariu, kad Vakarų požiūris jį galėjo paskatinti“, – minėtame interviu sakė popiežius Pranciškus.
Po šio interviu pasipylė antraštės ne tik Lietuvoje. Įtakingo leidiniai kaip „Politico“ ar „The Wall Street Journal“ skelbia – kad popiežius dėl karo kaltina NATO.
Bet buvęs ambasadorius prie Šventojo sosto Vytautas Ališauskas sako, kad teiginys yra ištrauktas iš konteksto.
„Ne įsiveržimą, bet sukelti V. Putino pyktį, pažodžiui žiūrint, ką jis itališkai pasakė. Ne pats NATO, o NATO artumas prie Rusijos. Manau, kad ne vienas vakarų politikas irgi panašiai pasakytų. Bet tai nereiškia, kad čia dėl to smerkiamas NATO arba Ukraina“, – LNK aiškino V. Ališauskas.
Iš Argentinos kilęs 85 metų pontifikas pasisakė ir apie ginklų tiekimą.
„Į šį klausimą atsakyti negaliu. Per toli gyvenu. Nežinau, ar Ukrainos kovotojams siųsti ginklus teisinga“, – interviu sakė popiežius Pranciškus.
Teologė ir teisininkė Seimo narė Agnė Širinskienė nemano, kad pontifiko žodžiai ištraukti iš konteksto.
„Iš pradžių pagalvojau, kaip ir daugelis, kad greičiausiai vertimo klaida. Bet kuo toliau skaitai, tuo darosi panašiau, jog tai nėra vertimo klaida“, – sakė ji.
Parlamentarė skaitė ir originalų interviu itališkai.
„Yra apmaudu, kad taip įvyko, aš spėčiau, kad galbūt popiežius, pats būdamas iš kito kontinento, ne visą laiką įsigilina į situaciją Europoje, kaip ji atrodo europiečių akimis“, – svarstė A. Širinskienė.
LNK žinios norėjo sužinoti ir Lietuvos bažnyčios hierarchų nuomonę apie šiuos pasisakymus, bet pastarieji – tyli.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas dviprasmiškoje situacijoje. Viena vertus – krikščionių demokratų lyderis, antra vertus – važinėja į Ukrainą.
Jis popiežiaus Pranciškaus žodžius apie NATO lojimą prie Rusijos durų aiškina dar kitaip.
„Apie skalijimą, jeigu itališka interpretacija, tai NATO skalijimas prie Rusijos sienų buvo nuoroda į V. Putiną, kad jis taip mato situaciją. Ir popiežius kaip tik suabejojo, ar tai galėjo iššaukti konfliktą“, – savo vertinimą pateikė politikas P. Saudargas.
Dauguma ukrainiečių – ortodoksai, tad autentiškos, ar ne yra popiežiaus Pranciškaus mintys jiems gal ir nebus taip svarbu.
Bet Lenkijoje kritikos popiežiui yra.
„Visų pirma, tai, ką čia matome yra naivus popiežiaus Pranciškaus pacifizmas. Jis tikrai neįsivaizduoja, kas yra tas vaikinas Maskvoje. Popiežiaus pasisakymai rodo, kad jis negali suprasti, jog V. Putinas yra nusikaltėlis ir sociopatas tironas“, – kalbėjo dominikonas Pawel Guzynski.
Katalikais save laiko 9 lenkai iš 10.
„Pro–putiniška žiniasklaida pasinaudos tomis mintimis ir paskelbs, kad jis palaiko V. Putiną. Ir tai, kad popiežius to nesuprato jį tiesiog diskredituoja“, – kalbėjo katalikų savaitraščio žurnalistas Artur Sporniak.
Taip pat popiežius Pranciškus italų leidiniui pareiškė, kad yra pasiruošęs vykti į Maskvą susitikti su V. Putinu. Kyjivas sakė, kad vykti nesiruošia.
„Jis labai logiškai paaiškino. Jis sakė, kad yra kunigas ir turi pabandyti ką nors padaryti, daugiau nieko negaliu“, – kalbėjo V. Ališauskas.
O kad ką nors pakeis ortodoksų patriarchas Kirilas nėra vilčių.
„Pirmąsias dvidešimt minučių jis, laikydamas rankoje popieriaus lapą, skaitė man visokius Rusijos invazijos pateisinimus. (…) Patriarchas negali nusižeminti iki Putino klapčiuko“, – apie pokalbį su Kirilu sakė popiežius.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą popiežius Pranciškus ne kartą kritikavo invaziją, bet aiškiai įvardinti V. Putiną vengė.
Per Velykas jis užtikrinti taiką ragino pasaulio lyderius.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Politologas: tai sakinys ištrauktas iš platesnio konteksto
VU TSPMI politologas Mariusz Antonowicz apie šį interviu kalbėjo specialiose LNK žiniose.
Pašnekovas M. Antonowicz trečiadienį teigė, jog reakcija Lenkijoje panaši, kaip ir visur.
„Ištraukta viena citata iš viso interviu ir tada ji eskaluojama socialinėje žiniasklaidoje ir žiniasklaidoje. Aišku, dar galima paminėti, kas yra akcentuojama – kad popiežius iš Lotynų Amerikos, kad tarptautiniai santykiai nėra stiprioji pusė. Ir dar ta bendra linija, kad Vatikanas neatitinkamai elgėsi šio konflikto metu“, – reakcijas į popiežiaus Pranciškaus interviu vardijo politologas.
Jis teigė, jog kiekviename konflikte Vatikanas laikosi pozicijos ir šneka kiek kitaip, nei šneka atskiros valstybės.
„Daug yra simbolių, netiesioginių gestų. Ir tai yra daroma tam, kad paliktų atviras duris veikti Vatikanui kaip konflikto tarpininkui. Nei Benediktas XVI, nei Pranciškus nėra atviru tekstu, tiesiogiai, kaip įprasta kitoms valstybėms, nėra pasmerkę Basharo al Aassado. Su ta pačia mintimi, kad reikia išlaikyti galimybes būti mediatoriais“, – komentavo M. Antonowicz.
„Vėlgi, kritika ginklų tiekimui irgi yra nuosekli Vatikano pozicija. Ir jos laikėsi, kas liečia konfliktą Jemene, Sirijoje. Tai lygiai tos pačios linijos Vatikanas laikosi ir Rusijos ir Ukrainos karo atžvilgiu. Čia yra jo nuoseklumas“, – tikino jis.
Kitas svarbus aspektas, anot specialių LNK žinių pašnekovo, paties popiežiaus Pranciškaus asmenybės bruožas.
„Jis turi tokį polinkį spontaniškai kalbėti. Ir iš ko kilo ta frazė apie NATO, jis mėgsta garsiai svarstyti. Svarstyti bekalbant – galbūt taip, o galbūt kitaip, o galbūt trečiaip, bet gal vis dėl to taip įvyko. Jis taip yra kalbėjęs ir apie tarptautinę politiką, ir ne. Ne vienas pastebėjome šių dienų socialinių tinklų žiniasklaidoje tai yra pavojingas kalbėjimas. Nes tada iš konteksto yra ištraukiama jo frazė“, – kalbėjo VU TPSMI politologas.
Jis teigė tikintis, jog taip įvyko ir šį kartą.
„Nes, pavyzdžiui, ką verta pabrėžti ir kas buvo pražiopsota. Tai jis pasakojo apie savo nuotolinį pokalbį su patriarchu Kirilu. Kaip popiežius sakė, kad susiskambino 40 minučių ir 20 minučių Kirilas pasakojo, kodėl čia agresija (Ukrainoje, aut. p.) yra teisėta ir viskas čia yra teisinga. Popiežius Pranciškus atsakė, kad nesupranta, apie ką jis kalba ir ne toks jų darbas. Ir dvasininkai, kaip jis sakė, negali būti valdžios altoriaus berniukais.
Man atrodo, kad tas bendras kontekstas yra pražiopsotas šioje vietoje. Bet reikia paminėti, kad tą pražiopsojimą palengvina pats popiežius Pranciškus ne iki galo pasverdamas savo žodžius ir pamiršdamas, kad dabar taip viešoji erdvė veikia. Kai vienas netaisyklingai pasakytas žodis, ar frazė pradeda gyventi savo gyvenimą“, – LNK kalbėjo VU TSPMI politologas M. Antonowicz.
Jis teigė abejojantis, kad Rusija sutiktų, jog Šventasis sostas taptų konflikto mediatoriumi.
Visą LNK pokalbį su M. Antonowicz žiūrėkite čia:
