„Nuvažiavau pas sugyventinę, nes norėjau ją paguosti, taip pat jai padėti pasirūpinti maistu ir slėptuve“, – teisėsaugos pareigūnams teisinosi nuteistasis.
Už tai, kad vengė sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą, T. Bakaitis buvo nuteistas aštuntą kartą – netrukus į laisvę išeiti turėjusiam nuteistajam teismas subendrino bausmę su anksčiau skirta ir nusprendė, kad vyras įkalinimo įstaigoje privalės praleisti daugiau kaip septynis mėnesius.
Pasak teismo, T. Bakaičio padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, jis nusikaltimą padarė terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, jo charakteristikoje nurodoma, kad dirbdamas dažnai pažeidinėja grafiką, rasdamas tam menkaverčių pateisinamų priežasčių.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atlikdamas bausmę nuteistasis buvo baustas drausmine nuobauda – papeikimu – už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimą, be to, bausmės atlikimo vietoje buvo nubaustas ir už tai, kad vartojo narkotines medžiagas.
Bylos duomenimis, T. Bakaitis, kuris bausmę atliko Marijampolės pataisos namų atvirojoje kolonijoje, dar kovo 1-ąją buvo išleistas į darbą, bet jame nepasirodė, teisindamasis prasta sveikatos būkle, o vietoj to sėdo į autobusą ir išvažiavo į Panevėžį. Į įkalinimo įstaigą nuteistasis turėjo sugrįžti tą pačią dieną iki 18 val., bet čia nepasirodė – kalinius prižiūrintiems pareigūnams atsiuntė SMS žinutę, jog nesugrįš.
„Sveiki, čia T. Bakaitis, noriu pranešti, jog grįšiu rytoj po darbo apie 6 val., nes auklėtojas gudrauja, sudirbo mane su tyčine nuobauda, tai teko pačiam pasiimti trumpalaikę išvyką namo, nes baisu, karas, privalau ir su vaiku, ir su žmona pasirūpinti... Va, pranešu, galit neieškoti, rytoj po darbo grįšiu, gero vakaro“, – rašė nuteistasis.
Tačiau ir kitą dieną nuteistasis įkalinimo įstaigoje nepasirodė, į ją vyras sugrįžo tik dar po paros. O tuo metu Kalėjimų departamentas jau buvo viešai išplatinęs pranešimą apie T. Bakaičio nesugrįžimą į pataisos namus, taip pat buvo paskelbta jo paieška.
Dėl įvykdytų nusikaltimų bausmę atvirojoje kolonijoje atlikinėjęs nuteistasis pareigūnams teisinosi, kad į zoną nesugrįžo, nes labai išsigando Ukrainoje vykstančio karo, be to, baiminosi, kad jis gali persikelti ir į Lietuvą.
„Buvau išsigandęs dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, todėl nutariau nuvykti pas savo sugyventinę ir pabūti – norėjau jai padėti pasirūpinti maistu, surasti slėptuvę, kurioje ji galėtų pasislėpti su savo vaiku, – sakė T. Bakaitis. – Todėl ryte autobusu nuvažiavau iš Marijampolės į Kauną, o iš ten – į Panevėžį. Čia pripirkau maisto, o po to mes pasitarėme, kur bėgtume, jeigu Lietuvoje įvyktų karas. Visą laiką buvau su sugyventine ir jos vaiku, buvau nusprendęs grįžti į pataisos namus tą pačią dieną, bet vaikas pradėjo verkti ir aš nutariau pasilikti. Apie tai pranešiau kolonijai.“
Per apklausą jis taip pat pabrėžė, kad kasdien sekdavo informaciją apie įvykius Ukrainoje, iš karo zonos atskriejantys pranešimai jam kėlė vis didesnį nerimą.
„Aš labai bijojau“, – pridūrė vyras.
„Esu kaltas, prisipažįstu, kad pasielgiau netinkamai, bet prašau atsižvelgti į aplinkybes, dėl ko taip pasielgiau“, – aiškino T. Bakaitis.
Baudžiamojoje bylose surinktus duomenis įvertinęs teismas nutarė, kad daugybę kartų teisto nusikaltėlio nurodytos priežastys, dėl kurių jis laiku nesugrįžo į įkalinimo įstaigą, nėra svarbios.
„Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai, – nurodė teismas. – Kaltinamojo nurodyta priežastis – dėl kilusio karo Ukrainoje norėjo susitikti su sugyventine, nėra pateisinama, tuo labiau, kad kaltinamasis buvo išleistas į darbo vietą, pataisos namų administracijai jis pranešė, kad sugrįš rytoj, bet ir tada nesugrįžo.“
Anot teismo, T. Bakaitis žinojo, kad už nesugrįžimą į pataisos namus jam gresia baudžiamoji atsakomybė.
„Tai parodo, kad kaltinamasis suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia, vengdamas sugrįžti į bausmės atlikimo vietą atlikti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės“, – pažymėjo teismas.
