Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius tikino, kad pakeitimai yra reikalingi, juolab dabar, kai iš Lietuvoje esančių 51 tūkst. karo pabėgėlių, apie 22 tūkst. yra darbingo amžiaus asmenys. Pasak jo, tai daro tam tikrą įtaką situacijai darbo rinkoje.

„Vienas iš aspektų teikiant pataisas buvo Verslo tarybos siūlymai premjerei bei Vyriausybei rasti sprendimus lengvinant įdarbinimo procesą asmenims iš trečiųjų šalių. Be abejo, per tą laikotarpį pasikeitė geopolitinė situacija ir situacija darbo rinkoje“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje pristatydamas projektą teigė vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė tuo tarpu pabrėžė, kad svarbu, jog esantys įdarbinimo procesai neapsunkintų Ukrainos karo pabėgėlių integracijos tiek, kiek jis bus reikalinga.

„Manau, kad priimtus pakeitimus galima įtraukti į pavasario sesiją, jeigu bus tokia Seimo valia, galbūt galima netgi ir priimti šį įstatymo pakeitimą kažkur birželio pabaigoje“, – svarstė I. Šimonytė.

Pagal priimtas UTPĮ pataisas turėtų trumpėti imigracijos procedūros ir plėstis jų prieinamumas, taip pat mažėti administracinė našta užsieniečiui, darbdaviui ir valstybės institucijoms.

Pataisose numatoma, kad Lietuvoje veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms būtų sudarytos vienodos konkurencijos sąlygas su kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiomis laikinojo įdarbinimo įmonėmis.

ELTA primena, kad Lietuvoje darbą jau rado daugiau kaip 7,6 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro trečdalį į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. Dirbantys ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo daugiau kaip 3 mln. eurų mokesčių, per balandį – beveik 2 mln. eurų, sakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime.