Briuselyje buvo susirinkę Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai. Antrą mėnesį tariamasi dėl rusiškos naftos embargo. Atsisakyti rusų dujų truks dar ilgiau, bet būtų lengviau, jei prisidėtų kiekvienas europietis. Vokietijos valdžia to prašė dar prieš mėnesį.

„Esame situacijoje, kai turiu aiškiai pasakyti, kiekviena sutaupyta kilovatvalandė padėtų. Noriu paprašyti privačių vartotojų ir įmonių padėti Ukrainai taupant dujas ir energiją“, – kalbėjo Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Vokietijoje rusų dujos naudojamos tiesiogiai maistui ruošti, namams, vandeniui šildyti, elektrai gaminti, pramonės įrengimams. Vokiečiai bando taupyti.

„Berlyno baseinai nusprendė šildyti vandenį šiek tiek mažiau, kad prisidėtų prie priklausomybės nuo Rusijos mažinimo“, – pasakojo Berlyno viešojo baseino atstovė Martina van der Wehr.

Vokiečiai nesiskundžia

Būdavo 24 laipsniai, dabar – dviem laipsniais vėsiau.

„22 laipsniai – man gerai. Ir puiki iniciatyva, palaikau politiškai“, – kalbėjo viena iš baseino lankytojų.

Vėsesnis baseinas tiko ir 84 metų amžiaus Klausui, išgyvenusiam Antrąjį pasaulinį karą.

„Labai svarbu, visi turime kažkuo prisidėti. Jeigu to nedarysime, žlugsime. O, jeigu rusų čiaupas bus užsuktas, tai pabaiga“, – kalbėjo jis.

Italų idėja

Italija paskelbė akciją „operacija termostatas“. Artėjant karščiams, raginama prisukti oro kondicionierius. O viešuosiuose pastatuose Italijoje nuo birželio bus draudžiama nustatyti žemesnę nei 25 laipsnių temperatūrą.

Ar prie energijos taupymo akcijų jungsis Lietuva? Į susitikimą pėsčiomis išeinantis Vilniaus meras sako, kad žmonėms nenurodinės.

„Nenoriu čia jiems knisti proto, ką daryti. Kalbant apie energetikos išteklių taupymą, pasaulį gelbėjant ar išteklių mažinant, tai transportas yra viena sritis. Tai – pradedant nuo automobilio įsigijimo, tikrai dalinimosi automobilis yra geriau, o viešas transportas puiku, vaikščiojimas leidžia miestu mėgautis daug geriau“, – svarstė Remigijus Šimašius.

Ir iš būtinybės, ir dėl sveikatos

Kas skatina lietuvius rinktis ekologišką transportą? „Prieš šešerius metus pradėjau važinėti, ir manęs tas nemotyvuoja, aš pats save motyvuoju“, – kalbėjo dviratininkas.

Kitas ant dviračio sutiktas jaunas vyras sako, kad taip patogiau, o ir kuras brangus.

„Neturiu teisių, tai didelio pasirinkimo nėra“, – pridūrė jauna moteris, važiavusi miestu dviračiu.

Ji stengiasi nueiti per dieną dešimt tūkstančių žingsnių, o dviračiu nuvažiuoti bent dešimt kilometrų.

Kur dar gali taupyti Lietuva ?

Lietuvoje gali pasirodyti, kad nėra kaip boikotuoti Rusiją. „Gazprom“ dujų visai nebėra. 80 proc. degalų Lietuvoje pagamina Mažeikiuose veikiantis „Orlen“. Lenkų koncernas skelbia visiškai atsisakęs rusų naftos. Rusiškos kilmės degalų gali pasitaikyti mažesnėse degalinėse.

Bet taupydami vis tiek padėsime kitoms šalims gauti nerusiškų išteklių.

„Mes tiesiogiai nemokame. Kad Lietuva neperka nei rusiškų dujų, nei naftos, yra labai gerai. Bet nereikia pamiršti, kad tai reiškia, kad Lietuva iš kažkur kitur perka. O kažkas galbūt Indijoje ima ir perka tą rusišką“, – sakė „Žiedinės ekonomijos“ steigėjas Domantas Tarasevičius.

Yra siūlymų magistralėse mažinti automobilių greitį.

„Jeigu tu važiuoji 110 km/h, tai vidutinis automobilis naudos 6-7 litrus 100 kilometrų. Prie 140 km/h tas didėja dviem -trim litrais, o laiko sutaupymo prasme tai yra daugiau minutėmis“, – kalbėjo D. Tarasevičius.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kadyra tokių pasiūlymų 10 km/h mažinti greitį autostradose.

„Tą galima padaryti kiekvienas, nebūtina taisykles keisti“, – sakė S. Gentvilas.

Elektros taupymas

Pataupyti verta ir elektrą.

„Pavyzdžiui, teko dirbti Izraelyje, tai ten žmonės visą laiką laiko įsijungę šviesas, ir buvo labai nustebę, kad mes išjunginėjame šviesas, kur nėra žmonių“, – pasakojo vilnietis.

Beveik visa elektra perkama iš Skandinavijos. Bet nedidelė dalis elektros dar patenka iš Baltarusijos ir Rusijos. Taigi pataupyti elektrą verta ir dėl Rusijos boikoto.

Prekybos tinklai iš lentynų išėmė rusiškas prekes, kurių ir taip buvo minimaliai.

Visą LNK Žinių reportažą kviečiame žiūrėti čia:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją