Interviu Ukrainos žurnalistui Dmitrijui Gordonui jis aiškino, kad dabar apie V. Putino būseną svarsto visi.

„Mes laukiam kol jis nusibaigs. Mes stebime podagros paveiktus pirštus, kaip jis eina, kažkas gal su nugara. Man Belkovskis (Stanislavas Belkovskis – Rusijos politikos apžvalgininkas, Kremliaus kritikas) 2008 metais tikino: „aš tau sakau, endokrininės sistemos onkologija“, – prisiminė M. Feiginas, tačiau, kaip jis pats sako, tuomet tuo iškart nepatikėjęs.

Vis dėlto, pasak jo, kaip paskui paaiškėjo, iš tikrųjų V. Putiną gydytojai onkologai.

„Greičiausiai buvo kažkokios operacijos. Ar tai jam remisija, ar metastazės, aš tiesiog to nežinau“, – sakė M. Feiginas.

Svarstė apie emocinę būseną

Advokatas svarstė, kad pagal savo amžių (69 metai) V. Putinas tik iš išorės atrodo normaliai.

„O iš esmės dažnai matome pakankamai seną žmogų. Dažnai sakydavo, kad (…) jo neveikia stresas. Manau, kad tai netiesa. Man atrodo, kad jis pakankamai giliai viską priima. (…) Manau, yra kažkas tokio jo būsenoje, kas leidžia galvoti, kad penkerių metų eigoje mes tapsime jo laidotuvių liudininkais“, – sakė M. Feiginas.

Jis svarstė ir apie jo emocinę būseną.

„Būdamas diktatoriumi, o ne kokiu fermeriu ar bankininku, jis įžengė į tokį, vadinkime, amžiaus laikotarpį, kad jo paranoja jį tiesiog sugrauš“, – sakė M. Feiginas.

Advokatas svarstė, kad V. Putinas suvokia save kaip tokį, kuris yra aukščiau kitų.

„Jis pradėjo kariauti su visu pasauliu. Jis gali galvoti, kad viską atgausim . Aš liksiu, bet jie visi išeis. (…) Jis tiki valdžios sakralumu, kad jie visi stovėtų ir rankytes būčiuotų. Jis mano, kad taip ir bus. Manau, kad tai yra pagrindinė klaida. Tokie žmonės taip praranda saugumo intuiciją. Jie pradeda žaisti rizikingai ir pralaiminėja“, – svarstė M. Feiginas.

Apie sveikatą – daugybė gandų

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius pažymėjo, kad nėra beveik jokios informacijos apie V. Putino sveikatą, kurią galėtume laikyti kaip patikima ir tikra.

„Viskas yra absoliučios spekuliacijos. Vienintelis, kas buvo bent šiek tiek kažkuo pagrįsta, tai buvo rusų projekto tyrimas, paremtas duomenimis, kokie gydytojai pradėjo su juo visur važinėti. Tas tyrimas yra vienintelis kažkuo pagrįstas.

Visa kita yra niekuo nepagrįsta. Neva specialistų žiūrėjimai, kaip jis į stalą įsikibęs, arba apie eiseną iš viso yra keistas reikalas, nes jis visą gyvenimą taip vaikščiojo. Čia yra grynai gandai, dėl to nemėgstu jų komentuoti“, – sakė M. Laurinavičius.

Kai pamato kažkokios informacijos apie neva V. Putino sveikatą, politikos apžvalgininkas pirmiausia pasižiūri, kas ją skleidžia. Pavyzdžiui, neseniai buvo paskleista informacija apie tai, kad esą jis greitai bus operuojamas.

„Čia gi yra „General SVR“ „Telegram“ kanalo informacija. Ją paskui persispausdino „The Sun“, kas irgi yra labai „patikimas“ šaltinis. O tas kanalas gi yra režimo dalis. Ten yra daug visokios specialiai išmetamos dezinformacijos. Negaliu tvirtinti, kad šita informacija yra speciali dezinformacija, nes tokių duomenų neturiu. Bet, kad tai vyksta nuolat, ir, kad tas kanalas nėra net mažiausiai patikimas šaltinis, tas yra visiškai akivaizdu“, – pažymėjo M. Laurinavičius.

Mirtis nebūtinai ką nors pakeistų

Atsiliepdamas į teiginį apie V. Putino paranoją, kuri jį esą sugriauš, apžvalgininkas sako, kad tai tėra asmeniniai vertinimai.

„Galima sakyti, kad yra paranoja. Yra tam pagrindo. Bet vėl čia galima sakyti, kad tai yra paranoja, bet galima ir sakyti, kad, jeigu jis iš tikrųjų turi kokį nors vėžio gydymą, tai to gydymo metu imunitetas yra visiškai susilpnėjęs, ir jam yra pavojinga bet kas.

Galima tuo aiškinti, pavyzdžiui, net ir tuos trisdešimties metrų ilgio stalus. Arba, kai jis per kovidą lankėsi kažkokioje ligoninėje, su skafandru, saugančiu vos ne nuo cheminio ir bakteriologinio ginklo. Čia viskas yra spekuliacijos, kurios nepagrįstos niekuo, išskyrus kažkokius faktus, kurie nebūtinai ką nors reiškia, ir jų interpretacijomis“, – sakė M. Laurinavičius.

Galiausiai, apskritai, pasak eksperto, net ir V. Putino mirtis nebūtinai kažką iš esmės pakeistų.

„Problemos tikrai tuo nesibaigs. Jeigu jis, pavyzdžiui, rytoj numirs, ir režimas nepasikeis, o jis gali ir nepasikeisti, (…) tai nepasikeis absoliučiai niekas“, – pažymėjo M. Laurinavičius.

Atsekė chronologiją

Kaip jau skelbta, balandžio pradžioje internetinis leidinys „Proekt“ paskelbė tyrimą, kurio objektas – Rusijos lyderio sveikata. Viena pasirodžiusios publikacijos bendraautorių – portalo „Meduza“ specialioji korespondentė Svetlana Reiter.

Kremlius sąmoningai afišavo mačistinį V. Putino įvaizdį, nors dažnas kritimas nuo žirgų ėmė kelti problemų Pačioje prezidentavimo kadencijos pradžioje V. Putinas kaip įmanydamas eksploatavo aktyvaus, fiziškai stipraus vyro pačiame jėgų žydėjime amplua.

Tada, kaip teigia vienas kartu su juo dirbusių tarnautojų, sveikatą prezidentas tikrindavosi retai ir nekreipė daug dėmesio į savo organizmo būklę (pavyzdžiui, į pakilusią temperatūrą). Kaip tik tada Kremlius vaizdavo V. Putiną kaip tikrą macho ir nutarė per daug neaiškinti visuomenei, kokios sveikatos bėdos gali jį kamuoti.

Putinas ypač žavėjosi žirgų sportu, bet jodinėdamas gana dažnai nukrisdavo. Ilgainiui šitai virto problema, rašoma portale „Proekt“. Vienas prezidento pažįstamas yra pasakojęs, kad kartą po kritimo V. Putinas ilgokai nepajėgė atsistoti ant kojų, o vėliau jam teko kurį laiką gydytis.

2012-aisiais plačioji publika pirmą kartą išvydo V. Putiną šlubčiojantį. Tai atsitiko per Tautos vienybės dieną, kai prezidentas ėjo padėti gėlių prie K. Minino ir D. Požarskio paminklo. Per televiziją einančio V. Putino buvo stengiamasi nerodyti.

Renginio vaizdo įrašo neatsirado ir Kremliaus internetinėje svetainėje, o naujienų agentūroms buvo griežtai uždrausta net užsiminti apie prezidento šlubčiojimą. 2012-iesiems einant į pabaigą tas šlubčiojimas ėmė kelti vis didesnių problemų: kaip tik todėl visi renginiai, kuriuose dalyvaudavo prezidentas, trukdavo ne ilgiau kaip valandą.

Būtent tada Kremlius pradėjo naudoti iš anksto įrašytus V. Putino susitikimų su pavaldiniais epizodus.

Tai leido V. Putinui kuriam laikui nepastebimai dingti iš Rusijos visuomenės dėmesio akiračio. Su laiku tų dingimų padažnėjo. Daugėjo ir sveikatos problemų, tvirtinama „Proekt“ publikacijoje ir priduriama, kad iš anksto įrašytais epizodais tikrai buvo naudotasi 2015-ųjų kovą, 2017-ųjų rugpjūtį, 2018-ųjų vasarį ir 2021-ųjų rugsėjį.

Ėmė domėtis netradicine medicina

Ilgainiui V. Putinas ėmė vis labiau domėtis netradicine medicina. Remiantis vieno prezidento pažįstamo žodžiais, V. Putinas maudosi elnių ragų ekstrakto voniose,apie kurias jam papasakojo dabartinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (patikimų jų naudos įrodymų, deja, nėra).

Dėl atkaklaus V. Putino intereso minėtos vonios ir panašios netradicinės jaunystės išsaugojimo praktikos išpopuliarėjo ir tarp kitų aukšto rango Rusijos pareigūnų.

„Proekt“ skelbiamos publikacijos autoriai mano, kad V. Putino domėjimasis su mokslu nieko bendro neturinčia medicina atrodo gana keistai, juolab kad tarp jo giminaičių – nemenkas skaičius gydytojų: net V. Putino duktė Marija Voroncova yra baigusi medicinos studijas Maskvos universitete, o pusbrolis Jevgenijus Putinas yra dirbęs vaikų chirurgu, jo žmona – ginekologe, o judviejų vaikai tapo psichiatrais. V. Putino antros eilės dukterėčia Tatjana Ptašuk taip pat įgijo gydytojos išsilavinimą ir šiuo metu dirba Centrinės klinikinės ligoninės poliklinikos vadovo pavaduotoja. Šioje įstaigoje gydosi aukščiausias pareigas Rusijoje užimantys asmenys.

Ėmė dažniau lankytis ligoninėje

Bėgant metams V. Putinas pradėjo dažniau lankytis Maskvos Kuncevo rajone esančioje Centrinėje klinikinėje ligoninėje, konkrečiai – asmeninių gydytojų skyriuje. Būtent šie gydytojai, kaip sakė vienas „Proekt“ šaltinis, lydi V. Putiną kelionėse ir skraido į jo rezidencijas. Išanalizavus viešųjų pirkimų svetainėje paskelbtas sutartis ir paslaugų gavimo aktus, sudarytus su Centrine klinikine ligonine ir Sočio viešbučiais, netruko paaiškėti, kad medikų skrydžių datos sutampa su oficialiais prezidento vizitais arba laikotarpiais, kai jisai niekur viešai nesirodydavo.

Išanalizavę sutartis, „Proekt“ žurnalistai priėjo išvadą, kad 2016–2017 metais prezidentą paprastai lydėdavo penketas gydytojų, bet kartais jų skaičius drastiškai išaugdavo. Pavyzdžiui, 2016-ųjų lapkritį V. Putinas penkioms dienoms buvo kažkur prapuolęs ir kaip tik tuo metu Sočio sanatorijoje „Rus“ viešėjo iš karto 12 medikų.

Iš pradžių atvyko asmeninių V. Putino gydytojų grupė, o kiek vėliau prie jos prisijungė Centrinėje klinikinėje ligoninėje dirbantys neurochirurgai ir reabilitologas.

Gydymas, „Proekt“ žurnalistų nuomone, akivaizdžiai davė naudos: jau gruodžio 1-ąją V. Putinas kreipėsi į Federalinį Susirinkimą. Minėtina ir tai, kad praėjus metams neurochirurgų grupės vadovui Olegui Myškinui V. Putinas suteikė nusipelniusio Rusijos gydytojo titulą.

2019-aisiais V. Putiną jau paprastai lydėdavo devynetas gydytojų. „Proekt“ publikacijos autoriai pastebi, kad dažniausiai su prezidentu keliaudavo otolaringologai Aleksejus Ščeglovas ir Igoris Jesakovas, taip pat chirurgas Jevgenijus Selivanovas.

Pastarasis dar visiškai neseniai specializavosi onkologijos srityje ir užsiiminėjo skydliaukės problemomis, akcentuojama publikacijoje. Na, o otolaringologas – tai gydytojas, kuris, be viso kito, sugeba pats pirmasis identifikuoti skydliaukės funkcijos sutrikimus, neišskiriant nė onkologinės kilmės problemų. Portale taip pat užsimenama, kad V. Putinas yra viešai demonstravęs susidomėjimą skydliaukės vėžiu.