Fiktyvūs darbo santykiai buvo paremti Europos Sąjungos Ministrų Tarybos Reglamentu „dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“.

Nusikalstamos veikos organizatorius G. G. turės atlikti jam pirmosios instancijos teismo skirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas jį pripažino kaltu dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo.

Pasak apeliaciniame procese dalyvavusio Europos deleguotojo prokuroro Vytauto Kukaičio, šią itin sudėtingą tarpvalstybinio Europos Sąjungos sukčiavimo schemą, padedant Lenkijos tyrimo institucijoms ir prokuratūrai, per intensyvų ir daugiau nei trejus metus trukusį tarptautinį tyrimą (nuo 2015 iki 2018 m.), išaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Bylos duomenimis, 925 Lenkijos piliečiai fiktyviai buvo įdarbinti individualioje Vilniaus įmonėje tam, kad, nemokėdami sveikatos draudimo mokesčių, galėtų gydytis Lenkijos Respublikoje. Už jiems Lenkijoje suteiktas medicinines paslaugas turėjo būti mokama iš Lietuvos valstybinės ligonių kasos administruojamo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Buvo kėsinamasi mažiausiai į 200 000 Eur Valstybinės ligonių kasos lėšų. 120 000 Eur jau buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai. Paaiškėjus apgaulei, buvo sustabdytas papildomų 80 000 eurų žalos Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui padarymas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas.

Interneto svetainėje buvo skelbiama informacija ir ieškomi žmonės, norintys įsidarbinti. Išaiškinta, kad per beveik vienus metus Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinti Lenkijoje reziduojantys 925 asmenys – taksistai, dantų technikai, kirpėjai, manikiūrininkai bei ūkininkai iš įvairių Lenkijos regionų. Sudarytose sutartyse buvo numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.

Teismas nustatė, kad prokuratūra proceso eigoje pateikė pakankamai neginčijamų duomenų, kad Vilniuje įdarbinti Lenkijos piliečiai buvo fiktyvūs darbuotojai – nebuvo rasta dokumentų ar informacijos apie jų realų darbą, jo pobūdį, be to, nebuvo gauta duomenų, kad už 800-1000 km nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą bent kartą per mėnesį.

Atliekant šį tyrimą buvo nustatyta, kad jau 420 (iš 925) fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas 200 tūkst. eurų siekiančios sąskaitos buvo pateiktos apmokėti Lietuvos valstybinei ligonių kasai.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas po įsiteisėjusio apeliacinio teismo sprendimo teigė, kad „šis sudėtingas ir labai daug analitinių finansinių žinių bei profesinės kantrybės pareikalavęs tyrimas parodė finansinių bylų prokurorų ir tyrėjų gebėjimą atpažinti ir teisme įrodyti naujus Europos Sąjungos viduje veikiančius mokestinių sukčiavimo modelius“.

Lietuvos prokuratūra aktyviai panaudojo teisinės pagalbos instrumentus – Europos tyrimo, turto įšaldymo orderius, bankų informacijos gavimą bei kitas priemones, kurios leido identifikuoti apgaulę ir darbo santykių teisinę simuliaciją.

Nuteistasis veikos organizatorius turės atlyginti 120 tūkst. eurų Valstybinei ligonių kasai.
Šis užkardytas sudėtingas tarpvalstybinio ES šalių sukčiavimo modelis turi tiesioginės įtakos visoms ES narėms dėl fiktyviai įdarbinamų asmenų, todėl apie teismo sprendime nurodytą sukčiavimo būdą bus informuotos už Europos Sąjungos Ministrų Tarybos Reglamentą „dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ atsakingos institucijos.