Draustiniuose veikia įžūli schema

Delfi šią istoriją seka nuo pradžių, kai tik šiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje sklypus įsigiję naujieji savininkai ėmė ieškoti būdų, kaip pasistatyti namus.

Paskutinė naujiena – 2022 kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija sklypo savininkams priėmė nepalankią nutartį, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo 2021 metų sprendimą. Tačiau iki to dar prieisime.

Kartu su naujaisiais sklypų savininkais šį pajūrio draustinį atrado ir archeologai. Bet ieško jie ne kultūrinio palikimo, o pradingusių sodybų. Ieško ir beveik visuomet randa. Net tose vietose, kur, atrodo, jų niekada nebuvo. Tiesa, kartais suranda ne namo pamatus, bet šukę. Taip sklypo savininkai draustinyje įgyja teisę statyti ištaigingus namus.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą Lietuvoje statyti namus draustinyje draudžiama. Tačiau yra viena išimtis: leidžiama atstatyti buvusias sodybas. Būtent ši išimtis „juodiesiems archeologams” gali sukrauti nemenkus pelnus. Kaip žinia, tokie archeologai daugiausia darbo turi pajūryje ir kitose gražiausiose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, ežerų pakrantėse.

Kad suprastumėte, kaip viskas vyksta, reikia nubraižyti elementarią schemą. Sklypai draustiniuose, jeigu juose nėra galimybės statyti, labai nebrangūs. Todėl nėra sunku jų savininkus įtikinti parduoti. O kai šis turtas patenka į rankas tiems, kas turi pinigų ir šiek tiek įžūlumo, prasideda keisti dalykai.
Kaip žinia, sklypai draustiniuose perkami todėl, kad tikimasi juose vis dėlto gauti statybos leidimą. Tada jų vertė greitai šokteli. O norint tokį leidimą gauti, reikia pasistengti surasti buvusios sodybos įrodymų. Akivaizdus įrodymas yra kartografinė medžiaga: išlikusios nuotraukos arba žemėlapiai. Jei tai yra, leidimą atkurti sodybą gauti labai paprasta.

Tačiau dažnai nutinka ir taip, kad nauji savininkai perka sklypą plyname lauke, bet yra įsitikinę, kad toje vietoje kažkada stovėjo sodyba. Nuotraukų ir žemėlapių nėra, todėl belieka vienintelė išeitis – kviesti archeologus ir ieškoti liudininkų, kurie, kaip kartais nutinka, liudija apie laikmetį, kai jiems tebuvo du ar trys metukai.

Lietuvoje yra įstatymo spraga, kuri labai naudinga archeologų įmonėms. Įrodyti sodybos faktą kartais užtenka vien tik suradus šukę arba kirvuką.

Kol ši spraga yra, tol gražiausiuose Lietuvos draustiniuose dygsta namai.

Pajūryje išdygo prabangi vila

Štai į pagalbą pasikvietus įmonę „Statybų archeologija“ prabangus namas išdygo Pajūrio regioniniame take, Šaipių kraštovaizdžio draustinyje esančiame Pajūrio take.

Delfi išsiaiškino, kad šiuo metu sklypas draustinyje, Pajūrio take, dėl kurio buvo atnaujinta teismo byla, priklauso Linui ir Vaidai Patapams, Robertui Pisaravičiui ir UAB „Bostora”.

Įmonės „Bostora” vadovas, Registrų centro duomenimis, yra R. Pisaravičius. Anksčiau šiai įmonei yra vadovavęs ir L. Patapas. Jie abu yra šios įmonės akcininkai.

Ši įmonė finansinių ataskaitų neteikia jau labai seniai. Paskutinė ataskaita pateikta už 2015 metus. Joje nurodytas daugiau nei 7 tūkst. eurų nuostolis.

Generalinė prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą

Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. namo savininkams priėmė nepalankų sprendimą.
Reikia priminti, kad 2014 metų kovo 5 dieną buvo priimtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo UAB „Bostora” valdomam 10 ha sklypui nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog buvo sodyba.

Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, remiantis Generalinės prokuratūros prašymu. Viešąjį interesą ginti ėmęsi prokurorai prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad Kultūros paveldo departamentas 2017 m. gruodžio 14 d. raštu informavo Pajūrio regioninio parko direkciją dėl galimo archeologinių tyrimų duomenų klastojimo ir pateikė Mokslinės archeologijos komisijos posėdžio protokolo išvadą.


UAB „Statybų archeologija“ atliktų archeologinių tyrimų atžvilgiu buvo pateiktos labai griežtos išvados. Išvadoje buvo nurodytas galimas duomenų klastojimas, neadekvatus tyrimų rezultatų vertinimas archeologo D. B. atliktoje žemės sklypo 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų atskaitoje.

Viskas prasidėjo nuo to, kad UAB „Bostora“, norėdama gauti statybos leidimą draustinyje, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ji rėmėsi 2013 m. žvalgomųjų tyrimų medžiaga, kurioje nurodyta, kad šurfuose po velėna 0,2-0,4 metrų gylyje aptiktas iki 20 centimetrų storio XIX-XX a. pradžios kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris neva susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje.

Taip pat įmonė teisme rėmėsi liudytojo paaiškinimais, kad „prie prūdo buvo namas, tvartas, sklepas, daržinė, klėtis“. Tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, šiam liudytojui tebuvo 2-3 metukai. O prokurorams susidomėjus jo liudijimais, jam teko atsakinėti ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų klausimus.

2014 m. pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis šiais įrodymais, nors į bylą nebuvo pateikta juridinį faktą patvirtinančių vietovės žemėlapių, pareiškėjos UAB „Bostora“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino. Taip sklypo savininkai gavo teisę draustinyje pastatyti namą ir galiausiai jį pastatė.

Žemėlapiuose sodybos nėra

Tačiau viskas pasikeitė, kai Mokslinė archeologinė komisija prie Kultūros paveldo departamento įvertino 2011 – 2017 m. UAB „Statybų archeologija“ Šaipių kraštovaizdžio draustinyje atliktus archeologinius tyrimus. Ji priėmė išvadą, kad sklype, kuriame dabar jau stovi namas, atliktų archeologinių tyrimų išvada „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“ yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimo rezultatams.

Kaip teisme nurodė Mokslinė archeologinė komisija, buvo visiškai neįvertintos aplinkybės, kad XIX-XX a. statybinės ir buitinės šiukšlės buvo pilamos į laukus, o gruntas su XIX-XX a. sodybų liekanomis galėjo būti atvežtas iš kitur vėliau. Vienintelis neabejotinas buvusio gyvenamojo namo įrodymas archeologiniuose tyrimuose yra jo pamatai, kurie nebuvo rasti, todėl vien tik iš to laikotarpio šiukšlių spręsti apie stovėjusį gyvenamąjį namą negalima. Įtarimų sukėlė ir pats kultūrinio sluoksnio buvimo faktas. Ataskaitoje pateiktose šurfų pjūvių nuotraukose nesimato griuvėsių, apie kuriuos rašoma tekste.

Ekspertas Dr. G. P., padėjęs Mokslinei archeologinei komisijai, nurodė, kad archeologo D. B. 2013 m. tyrinėtoje vietoje senuose žemėlapiuose sodybų ar kitokių statinių niekada nebuvo. Šiam faktui pagrįsti jis pateikė žemėlapių iškarpas iš senųjų žemėlapių su pažymėtomis 2013 m. D. B. vykdytų archeologinių tyrimų ir vėliau UAB „Bostora“ pastatyto gyvenamojo namo vietomis.

Gindama viešąjį interesą prokuratūra nurodė, kad D. B. 2013 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaitoje padaryta išvada, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįsta duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams, todėl tai yra laikytina naujai paiškėjusia aplinkybe, kuri tapo žinoma įsiteisėjus 2014 m. kovo 5 d. teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

„Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes esant byloje įrodymams, kurie leidžia abejoti D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padarytomis išvadomis, tyrimų rezultatų interpretavimu, galėjo būti priimtas visiškai kitas sprendimas – teismo sprendimu negalima būtų nustatyti sodybos statinių buvimo sklype fakto, reikšmingo sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti, todėl šis sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas“, - teismo prašė prokuratūra.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2018 m. sausio 2 d.

Liudytojo parodymai sukėlė abejonių

Bylą atvertus iš naujo viešąjį interesą gynusi prokurorė Edita Rutkauskaitė teigė, kad R. A. T. pateikti liudijimai turi būti vertinami kritiškai, nes jis liudijo apie faktus, kuriuos turėjo matyti būdamas 2-3 metų amžiaus. Be to, ji pažymėjo, kad pateikta eilė žemėlapių, kuriuose sodybos ginčo vietoje nėra pažymėta. Anot jos, rytinėje Placio ežero dalyje sodybų nebuvo, ten buvo ariamieji laukai. Ji dėstė, kad nė viename žemėlapyje, nė viename brėžinyje nėra nurodyta, kad ginčo teritorijoje būtų gyvenama, visur yra nurodyti plyni laukai.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagoje taip pat yra apklaustas liudytojas R. A. T. ir palyginus jo duotus parodymus 2013 m., matyti, kad jie kardinaliai skiriasi, asmuo nenuosekliai teikia parodymus. Prokurorė akcentavo, kad liudytojo R. A. T. parodymai yra teikiami ir kitose civilinėse bylose, kai toje teritorijoje yra nustatomi juridiniai faktai. Tai įrodo, kad R. A. T. parodymai nėra pririšti prie konkrečios vietos. Liudytojas nurodo, kad sodybos sudegimo faktas nurodytas 1945 m., todėl byloje pateiktoje aerofotonuotraukoje (darytoje 1944 m.), turėjo matytis sodyba, tačiau jos nėra.

Pažymėjo, kad STT apklausos protokolo paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad D. B. teigė, jog ataskaitoje nenurodė, kad ginčo sklype buvo gyvenamasis namas, jo subjektyviu manymu, teismas neturėjo pripažinti, kad minėtame sklype buvo gyvenamasis namas, kadangi jo atliktų tyrimų apimtys buvo mažos. Šie duomenys patvirtina, kad pats D. B. nekonstatuoja toje vietoje esančios sodybos ir kad tokį juridinį faktą būtų galima nustatyti, remiantis šiais jo atliktais tyrimais“, - pirmosios instancijos teismo nutartyje atspindėta tokia prokurorės pozicija.

Tenkino Generalinės prokuratūros prašymą

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2021 m. pirmosios instancijos Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje pažymėta, jog sodybos buvimo faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo sodyba. Teismo vertinimu, ši aplinkybė – sodybos buvimo faktas žemės sklype – yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. „Sodybos buvimo faktas, visų pirma, siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu“, - konstatavo teismas.

Namas draustinyje
Foto: DELFI


Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultūrinio sluoksnio buvimą, neįrodyta, jog šioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu.

„Šių nustatytų faktų visuma patvirtina ir leidžia teismui įsitikinti, kad 1944 10 27 aerofotonuotraukoje nebuvo užfiksuota sklype esanti sodyba ar jos griuvėsiai“, - konstatavo teisėjas Mantas Ūsas.

Taigi, jis priėmė sprendimą – UAB „Bostora“ pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti.

Teismas konstatavo, kad prokuratūra turėjo teisę ginti viešąjį interesą

Šis teismo sprendimas buvo apskųstas Klaipėdos apygardos teismui. Tačiau teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir kolegijos pirmininkės Danutės Žvinklytės, nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliantų teigimu, Klaipėdos apylinkės teismui Generalinė prokuratūra 2018 m. vasario 9 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Taip pat apeliantai pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra, prašydama atnaujinti procesą, akcentavo tai, kad D. B. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje, kuria rėmėsi teismas 2014 m. kovo 5 d. priimdamas sprendimą, padaryta išvada, kad žemės sklype aptiktas XIX–XX a. pradžios kultūrinis sluoksnis susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje, yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams. Apeliantų vertinimu, apie 2013 m. D. B. ataskaitos ir pažymos tariamą ydingumą turėjo arba galėjo būti žinoma dar 2014 metais bylos nagrinėjimo teisme metu.
Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutiko.

„CPK 368 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio l dalies l punkte nurodytus atvejus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, LR generalinis prokuroras į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimu kreipėsi 2018 m. vasario 9 d. Taigi CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nebuvo pažeistas, nes nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo įsiteisėjimo nebuvo praėję daugiau nei penkeri metai.

Be to, kaip nurodyta LR generalinės prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą, Pajūrio regioninio parko direkcijos prašymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-153-903/2014 ir įrodymai, kuriuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, Generalinėje prokuratūroje buvo gauti 2018 m. sausio 2 d., todėl prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje paduotas nepažeidus CPK 368 str. l dalyje nustatyto trijų mėnesių termino“, - konstatavo teismas.

Foto: DELFI / Dainius Sinkevičius


Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad visuma konkrečių faktinių duomenų, glūdinčių minėtuose naujai teismui pateiktuose įrodymuose, kiekis, jų skirtumas nuo anksčiau turėtų duomenų, leidžia LR generalinio prokuroro nurodytas faktines aplinkybes vertinti kaip turinčias esminės reikšmės ginčui išspręsti ir sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, nes teismui pateiktuose įrodymuose įtvirtinta informacija turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui.

„Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik kompleksiškai ir sistemiškai įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes ir įrodymus su byloje jau esamais teismui pateiktais įrodymais, galima būtų teisingai ir visapusiškai išspręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad UAB nuosavybės teise priklausančiame 10 ha žemės sklype buvo gyvenamasis namas su jo priklausiniais, ir taip pašalinti esamas abejones“, - konstatavo teisėjų kolegija.

Taip pat apeliantai, ginčydami prokuroro teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nurodė, kad Generalinė prokuratūra prašymą atnaujinti procesą padavė ne tik formaliai nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų, bet ir absoliučiai neatsižvelgė į po teismo sprendimo įsiteisėjimo per ketverius metus pasikeitusią situaciją ir tai, kad proceso atnaujinimas dabar susijęs ne tik su UAB interesais, bet ir kitų fizinių asmenų interesais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

Čia teismas konstatavo, kad ginčo objektas yra labai svarbioje vietoje – Pajūrio regioniniame parke: „Nagrinėjamoje byloje juridinis faktas buvo nustatytas, siekiant atstatyti sodybą saugomoje teritorijoje – Pajūrio regioniniame parke. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešas interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.“

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant apginti viešąjį interesą, vadovaujantis CPK 365 straipsnio 2 dalimi, 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, LR generalinis prokuroras pagrįstai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, pažymint, kad poreikis ištaisyti padarytas klaidas, priimant skundžiamą sprendimą, nusveria interesą užtikrinti teisinį apibrėžtumą.

Juridinis faktas negalėjo būti nustatytas

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultūrinio sluoksnio buvimą, neįrodyta, kad šioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu.

„Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad liudytojas D. E. nurodė, kad tiriamu laikotarpiu kartografija buvo jau labai tiksli, o teismui nebuvo pateikta įrodymų, dėl kokių aplinkybių kartografininkai būtų galėję neįtraukti sklype buvusios sodybos į žemėlapius, ir tai, kad šalia sklypo esančios sodybos kartografijoje yra aiškiai pažymėtos, jos matosi ir 1944 m. spalio 27 d. aerofotonuotraukoje, kuri yra gana aukštos raiškos, t. y. pateikti įrodymai vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja. Sutiktina su teismo išvada, kad šių nustatytų faktų visuma patvirtino ir leido įsitikinti, kad 1944 m. spalio 27 d. aerofotonuotraukoje nebuvo užfiksuota sklype esanti sodyba ar jos griuvėsiai“, - pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas.

Galiausiai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame objektyviai ir visapusiškai išnagrinėtos bylos aplinkybės, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimai, pateikti įrodymai, suponuojantys išvadą, kad pareiškėjos UAB prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas.

„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliantų apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir skundžiama jo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams“, - konstatavo teisėjų kolegija.

Danutė Žvinklytė
Foto: TEISMAI.LT


Taigi, Klaipėdos apygardos teismas nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kaip Delfi nurodė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė, ši nutartis jau yra įsiteisėjusi. „Apeliacine tvarka priimti sprendimai/nutartys įsiteisėja nuo jų paskelbimo. Ši nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną ir kasacine tvarka (dėl teisės aiškinimo) nebebuvo skųsta“, - nurodė teismo atstovė.

Ir taip pat ji pridūrė: „Kasacijai terminas – 3 mėn. nuo kovo 24 d., tai dar nepasibaigęs, bet nutartis įsiteisėjusi. Kasacija arba skundo nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme apima tik teisės taikymo klausimus.“

Parko direktorius: prokuratūra turėtų siekti namo griovimo

Su klausimais taip pat kreipėmės į Pajūrio regioninio parko direkciją, kuri nagrinėjant bylą palaikė prokurorų, ginančių viešąjį interesą, reikalavimus.

Parko direktorius Darius Nicius teigė, kad, jo vertinimu, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas: „Pajūrio RPD teismo sprendimą vertina teigiamai. Kadangi nėra jokių kartografinės medžiagos ar kitų dokumentų, faktinių aplinkybių, įrodančių buvusios sodybos faktą minėtame sklype, tai, mūsų nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.“

1995-1999 m. ortofoto nuotraukoje Pajūrio tako sklype nematyti jokių sodybos liekanų
Foto: Geoportal.lt nuotr.


Ši teismo nutartis namo savininkams gali reikšti, kad institucijos sieks, jog namas būtų nugriautas. Parko direktorius teigė, kad kitas žingsnis – namo griovimas. Anot jo, toliau to siekti turėtų viešąjį interesą ginanti prokuratūra: „Viešąjį interesą gali ginti LR Generalinė prokuratūra, tai jos atstovai ir inicijuos statybos leidimo naikinimo procedūras bei iš to kylančių neteisėtų pasekmių pašalinimą (statinių griovimas, teisinė registracija ir pan.).“

Generalinės prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė Delfi informavo, kokių veiksmų toliau imsis prokurorai: „Prokuratūrai gavus Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria paliktas galioti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant atkurti sodybą Pajūrio regioninio parko teritorijoje, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl tolimesnių procesų vykdymo.

Šiuo metu prokuroro iniciatyva yra pradėtas ir atliekamas tyrimas dėl išduoto statybos leidimo teisėtumo įvertinimo, o atlikus visus būtinuosius procesinius veiksmus, bus sprendžiamas klausimas dėl pagrindo kreiptis į teismą. Pažymime, kad kasacinių skundų padavimo terminas yra 3 mėnesiai.“

Delfi susisiekė su sklypo savininkų advokatu Ramūnu Girevičiumi. Jis teigė Delfi klausimus perdavęs sklypo savininkams, tačiau atsakymų nesulaukėme.