Prieš Velykas iš Ukrainos grįžęs politologas A. Medalinskas vėl ruošiasi grįžti į Rusijos pradėto karo alinamą šalį.
„Labai svarbu Ukrainoje, kad tose teritorijose, kurias kontroliuoja Kyjivas ir kurios nėra visai fronto zonoje, toliau vyktų gyvenimas ir toliau vyktų bendradarbiavimas tarp įvairių valstybės institucijų, visuomenės.
Visų pirma kalba apie Vidaus reikalų ministerijos struktūrą, savivaldos institucijas, karines civilines administracijas, kurios veikia. Čia jau yra tam tikras įdirbis. Labai svarbus darbas tame lanke tarp Odesos ir Mykolajivo, iki Dniepro ir Zaporožės“, – LNK sakė politologas A. Medalinskas.
Visas pasaulis nuo savaitgalio stebi civilių evakuaciją iš apsiaustos plieno gamyklos „Azovstal“. LNK kalbinto A. Medalinsko nuomone, tai Jungtinių Tautų (JT) vadovo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu nuopelnas.
„Visą laiką išreiškiau apgailestavimą, kad beveik 2 mėnesius nebuvo daroma praktiškai jokie žingsniai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo nusišalino arba buvo nušalinta Rusijos sprendimu nuo tos veiklos“, – teigė jis.
Politologas teigė, jog daliai žmonių humanitariniai koridoriai gali baigtis laikymu rūsiuose ar net sušaudymu.
„Dabar kaip suprantu iš „Azvostal“ koridoriai veda ir į Ukrainą. Bet jeigu jie veda per filtracijos stovyklas, kontroliuojamas Rusijos, tai akivaizdu, kad daliai žmonių šie humanitariniai koridoriai gali baigtis rūsiais, gal net sušaudymu ir masinėmis kapavietėmis.
Tarptautinė bendruomenė turėtų labai aiškiai iškelti klausimą, ar tai tikrai yra humanitariniai koridoriai ir ar jie vyksta pagal tarptautinės bendruomenės teisę, ar jie vyksta pagal okupacinės administracijos teisę“, – LNK sakė politologas.
Kiek žmonių realiai gyveno „Azovstal“ plieno gamykloje nesuskaičiuoja ir Mariupolio miestą ginantys Azovo pulkas, kalbėjo A. Medalinskas.
„Svarbus faktas, kad tie civiliai būtų išvežti. (…) Bet ne tik iš gamyklos, mane pasiekė informacija, kad ir žmonės iš Mariupolio norėtų būti evakuoti. Dabar ten yra įvesta leidimų sistema, pažįstama iš II Pasaulinio karo laikų, ką vokiečiai darė. Ir tuos leidimus išduodanti okupacinė administracija juos duoda tik tiems, kuo pasitiki.
Ir jei žmogus jiems pasirodo įtartinas, tokie žmonės leidimo nebegauna ir turbūt net negalėtų būti evakuojami. Tai čia tarptautinei bendruomenei yra daug, kur padirbėti. Ir labai norėčiau, kad Lietuvos valstybė taip pat į juos įsijungtų“, – kalbėjo politologas.
Jis priminė, jog plieno gamykla „Azovstal“ buvo padaryta kaip viena saugiausių slėptuvių nuo branduolinio karo. Todėl požemiai ten gilūs, ilgi.
„Bet tai iš tikrųjų yra miestas–tvirtovė. Ir būtent dėl to, ši gamykla ir buvo pasirinkta Ukrainos kariuomenės kaip tas taškas iš kurio yra labai sunku išmušti (karius, aut. p.). Štai dėl to dabar suaktyvėjo tas noras išvežti civilius, kad būtų galima toliau bombarduoti dar negailestingiau likusius karius gamykloje. Ir kad iki gegužės 9–osios ten nieko neliktų“, – savo įžvalgomis su LNK dalijosi pašnekovas, politologas A. Medalinskas.
Jis teigė abejojantis, jog rusų kariuomenė iš gamyklos teritorijos išleis sužeistus Ukrainos karius.
Ukrainiečiai prieš Rusijos pajėgas kovoja daugiau nei du mėnesius, kalbos apie derybas tarp Rusijos ir Ukrainos aptilo. Svarstoma, kad Kremlius gali apsiriboti tik Donecko ir Luhansko sritimis, karą baigti. Tačiau A. Medalinskas tuo abejoja.
„Vargu, ar V. Putinui užtektų tos situacijos, kuri yra šiandien. Bet kita vertus, vargu ar Ukraina sutiktų dabar jau, kai jaučia vis didesnę savo galią ir vis stipresnę vakarų šalių paramą, sutiktų su tuo, kad Rusija kontroliuoja Chersoną ir kitas sritis, jau nekalbant apie Krymą ir Donbasą.
Akivaizdu, kad kai kurie Ukrainos vakarų partneriai, pavyzdžiui Lenkija, Vokietija labai aiškiai pasakė – negalima pripažinti po šito karo kokių nors Rusijos karinių teritorinių užkariavimų. Akivaizdu, kad vargu ar Rusijai tai būtų priimtina. Tai greičiausiai kol kas karinis balansas sprendžia situaciją, o derybos – tik pagalbinis procesas“, – LNK sakė politologas A. Medalinskas.
Visą LNK pokalbį su A. Medalinsku žiūrėkite čia:
