Valstybės saugumo departamentas savo grėsmių vertinime pažymėjo, kad yra neatmestina, kad artimoje ateityje gali būti bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ar religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių veiklą vykdančius tarnautojus, visuomenininkus.
Ekspertų nuomone, normalu, kad tokie perspėjimai yra, bet to rizika Lietuvoje šiuo metu nėra didelė.
„Tam tikru momentu atrodė, kad Lietuva yra izoliuota oazė, ir dideli pasaulio skersvėjai tarsi mūsų neužpučia. Tos problemos, kurios pasaulyje yra labai aštrios, dėl kurių vyksta tektoniniai lūžiai didelėse valstybėse, mūsų tarsi nelietė. Nors pasižiūrėkime – kaimyninėse šalyse ir daug kur kitur, net toje pačioje Prancūzijoje, vyksta rinkimai, ir sprendžiasi ne šiaip, koks prezidentas valdys, o tokių valstybių, kurios turi dideles tradicijas, egzistencinės problemos, jų raidos kryptys. Mes irgi to neišvengsime“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ svarstė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga.
Pasak jo, svarbu galvoti apie visas grėsmes.
„Tos problemos yra labai aštrios, jos ateina ir į Lietuvą. Mūsų pareiga stebėti situaciją, ir rasti būdų, kad tos problemos būtų sprendžiamos konsensuso būdu“, – teigė S. Spurga.
Radikalai pritilę
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis svarstė, kad Lietuvoje greičiausiai egzistuoja ne tik kraštutinė dešinė, bet ir kairė.
„Nemanau, kad tai yra gausus būrys žmonių, bet bendrai radikalai – tiek kairieji, tiek dešinieji yra linkę pasireikšti, jeigu yra tam tinkamos sąlygos. Jeigu tarkime rusai, atakuodami Ukrainą, būtų pasiekę esmines pergales, ir mes matytume Ukrainą pralaiminčią, natūralu, kad radikalų aktyvumas Lietuvoje ir visame Rusijos pasienyje būtų daug didesnis“, – pažymėjo L. Bielinis.
Šiuo metu jis nebuvo linkęs manyti, kad Gegužės 9 dieną būtų terorų aktų arba ryškių provokacijų.
„Turint galvoje, kad Rusija pralaimi, kad nėra kažkokios išorinės palaikančios jėgos, suteikiančios inerciją, ko gero matysime tik trumpus atodūsius tiek iš radikalios kairės, tiek iš radikalios dešinės. Bet iš esmės įspūdingų teroro aktų arba provokacijų ko gero nebus“, – sakė L. Bielinis.
Mato ryšius
MRU politologas svarstė, kad „galima ieškoti sąsajų tarp (pozicijų) vakcinų, mažumų teisių klausimu ir požiūrio į Rusiją, į mūsų istoriją“.
„ Atrodo, kad yra bendra gija. Man susidarė įspūdis, kad vis dėl to ši grėsmė, nors ją reikia įvardinti, bet ji nėra kažkokia nevaldoma, ir tas skaičius, kurie dalyvauja tokiose akcijose, ir kurie gali būti kažkaip paveikti, Lietuvoje kol kas yra ribotas“, – sakė S. Spurga.
Jis nebuvo linkęs vesti tiesioginės gijos tarp nepritarimo tarkime partnerystei ir prorusiškumo, tačiau neatmetė, kad jai nepritariančiais žmonėmis gali naudotis Kremlius.
„Visose valstybėse yra tokių žmonių, kurie kritikuoja, ir čia nepriklauso nuo Kremliaus. Bet mūsų platumose tai turi ir dar kitą aspektą, todėl, kad prieš šį karą Kremlius save pozicionavo kaip šitų jėgų lyderis. Po 2012 m. , pamatęs, kad nori skleisti kažkokią ideologiją, o ta ideologija yra visiškai tuščia, Kremlius pozicionavo save kaip konservatyvių, prieš europietiškas vertybes, ypač prieš mažumų teises, nukreiptų jėgų konsolidatorius ir lyderis. Tai gi be abejo, kad Kremlius ideologiškai vadovavo, ir aišku, kuo arčiau Kremliaus, tuo ta įtaka didesnė“, – kalbėjo S. Spurga.
Jis atkreipė dėmesį, kad informacijos ta tema yra daug ir Kremliaus finansuojamose internetinės žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje.
Rusija naudojasi įtampomis
VDU profesorius pastebėjo, kad Kremliaus režimo atstovai neprodukuoja kažkokių pozicijų, ideologijų. Jie, analizuodami situaciją pas kaimynus, pasinaudoja inercijomis, priešstatomis, kurios jau egzistuoja.
„Ir, pasinaudoję tomis inercijomis, jie sukelia didesnį šurmulį. Tokia jų pozicijos raiška yra sėkmingas, iš jų pusės, pasinaudojimas mūsų vidine gana aštria, konfliktiška diskusija“, – kalbėjo L. Bielinis.
Kartu jis pabrėžė, kad pati diskusija savaime yra normalus dalykas.
„Dėl kiekvieno rimtesnio veiksmo mes diskutuojame. Vakarų pasaulis privalo tą daryti, ir tą daro. Ir ta diskusija ne visada būna tokia korektiška. Juolab, kad čia yra savotiškų giluminių kultūrinių požiūrių kaitos reikalas.
Dėl tos priežasties Kremlius pasinaudojęs šita inercija suteikia prioritetus vienai iš pusių. Suteikdamas prioritetus jis padaro juos savo šalininkais, jiems patiems to nesuvokiant. Nors dalis jų ko gero yra infiltruoti įtakos agentai (tą tegul aiškinasi tarnybos), kurie sustiprina šitą inerciją“, – kalbėjo L. Bielinis.
MRU politologas buvo už tai, kad diskusijos dėl partnerystės vyktų, nepaisant geopolitinių įtampų.
„Viskas yra įmanoma, tik reikia paaiškinti, ir reikia, kad vyktų konstruktyvios diskusijos. Dabar sakoma, kad Partnerystės įstatymas buvo pateiktas, bet jau Seimas jį atmetė. Bet ar jis buvo išdiskutuotas? Įstatymo projektas buvo neparengtas, jis buvo net nesuderintas su partneriais“, – kritikavo S. Spurga.
