„Manau, kad neatsitiktinai smūgis buvo tuo metu, kada buvo JT generalinis sekretorius. Maskva parodė, kad ji sutinka Kremliuje jį su tam tikra pagarba ir kalbėjo apie tai, kad gal kokie humanitariniai koridoriai gali būti, rodė tokį gerąjį veidą, o kai generalinis sekretorius atvyko į Ukrainą – (nukreipti) smūgiai Kyjivui tuo metu, kai ji buvo“, – penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė A. Medalinskas.
Jis priminė, kad po to, kai kita JTO atstovė sakė važiuosianti į Zaporyžę padėti organizuoti humanitarinius koridorius, nuskambėjo Kremliaus pareiškimas teigiantis, jog koridoriais negalės pasinaudoti sužeistieji.
„Vėl pakartotas tas pats siūlymas pasiduoti, sudėti ginklus ir išeiti pakeltoms į viršų rankomis“, – pastebėjo A. Medalinskas.
Jo teigimu, išmesti Rusiją JT Saugumo tarybos būtų labai sudėtinga.
„Ji buvo taip ir suformuota – suvokiant, kad dvi šalys: tuo metu Sovietų sąjunga ir Kinija gali būti tos šalys, kurios gali vetuoti, prieštarauti ir daryti kitus panašius veiksmus. Lygiai taip pat, jei Sovietų sąjunga ir Kinija norėtų kažką daryti, tam galėtų prieštarauti JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija. Šia prasme JT Saugumo taryba buvo suformuota kaip ne visada efektyvus, veikiantis instrumentas dėl to, kad jis gali veikti tik tada, kai viso šalys palaiko kokį nors sprendimą“, – pasakojo MRU politologas.
Visgi, pasak jo, jei toliau tęsis situacija, netenkinanti dalies valstybių, gali kilti problemų pačiai JTO.
„Kaip Antrojo pasaulinio karo išvakarėse kilo problemų ir sugriuvo Tautų lyga“, – priminė A. Medalinskas.
Nepaisant to politologas akcentavo, kad sunku pasakyti, kokiu būdu galėtų atsirasti nauja organizacija.
„Dabar irgi yra daug grėsmių, kad ta tarptautinė teisė ir tarptautinės organizacijos pradeda nebeveikti, negalėti atlikti funkcijų. Čia aš paminėčiau dar vieną faktą, kad Europos Saugumo bendradarbiavimo organizacija paskelbė nutraukianti savo veiklą Ukrainoje dėl pasipriešinimo. Lieka mažai instrumentų tarptautinei bendrijai daryti įtaką procesams Ukrainoje, tame tarpe sprendžiant humanitarinius klausimus“, – konstatavo laidos dalyvis.
Kalbėdamas apie karinius veiksmus Donbase, daug kartų Ukrainoje buvęs ekspertas pastebėjo, kad jie yra nusilpę.
„Kita vertus, kai žvelgi rusišką ir separatistų informaciją, tai jie skelbia informaciją apie veržimąsi link Kramatorsko, Slovensko, Iziumo. Aš manau, kad artimiausios keletas dienų parodys, ar čia Rusija iš tikrųjų tokius faktus pateikia kaip norą matyti tokią pergalę, bet akivaizdu, kad ši savaitė iki gegužės 9 dienos, o gal ir truputį ilgiau, gali būti labai intensyvi ir nelengva savaitė Ukrainos pajėgoms“, – sakė A. Medalinskas.
MRU politologas atkreipė dėmesį į ukrainiečių informaciją apie padėtį Zaporižėje, kuri patvirtino, kad rusai aktyviai veržiasi pro pietinį flangą.
„Tai, kad Rusija turi tikslą apsupti Ukrainos kariuomenę Donbase, yra atvira paslaptis. (…) Klausimas, ar toks apsupimas įmanomas, o jei, deja, kažkokie apsupimo žiedai įmanomi, tai kokio masto, nes Rusija turėjo labai globalinį apsupimą planą vos ne palei Dnipro upę, vėliau tie planai sumažėjo ir buvo kalbama apie mažesnius apsupimus, bet mažesnių apsupimų grėsmė tikrai nėra nunykusi. Manau, Ukrainai reikės įdėti daug pastangų, kad tokie Rusijos planai būtų sužlugdyti“, – sakė A. Medalinskas.
Jis taip pat akcentavo, kad JAV parama ir priimtas lendlizas Ukrainai yra labai svarbus, nes gali būti reikšmingas, įveikiant „rusišką Putino fašizmą“.
„Dabar JAV prezidentas turi tas galimybes. Reikia pripažinti, kad persilaužymas mąstyme, kalbant apie rimtosios ginkluotės tiekimą, jau Vakarų sąmonėje yra“, – konstatavo politologas.
Visgi, anot eksperto, Ukrainai labai reikia priešraketinių ir priešlėktuvinių sistemų.
„Idealus variantas būtų, jei būtų pasiekta situacija, kad kai Rusija šaudo su „Iskander“, pavyzdžiui, iš už Ukrainos teritorijos ribų ar Juodosios jūros, kaip dabar, tai, kad Ukraina turėtų tokius ginklus, kurie tą pačią akimirką galėtų pasiekti tą taikinį ir sunaikinti“, – sakė A. Medalinskas.
Visą pokalbį su politologu galite klausyti čia:
