Paskutinis toks gausus gegužės 9-osios minėjimas Antakalnio kapinėse vyko 2019 metais. Vėlesniais metais dėl COVID-19 pandemijos senukai likdavo namie.
„Tokia data, kai dalis žmonių švenčia kažką mums nelabai suprantamo“, – kalbėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
O 2019 metais prie Rusijos ambasados Vilniuje vyko piketai, nes Lietuvai gegužės 9-oji diena reiškia dar vieną okupaciją.
Baiminamasi, kad šiemet atsiras norinčių nepaminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o švęsti karą Ukrainoje. Ir iš kitos pusės – bus norinčių tokiems šventėjams parodyti, ką apie juos galvoja.
Prieš porą savaičių panašiai buvo Vokietijoje – apie 350 mašinų Hanoveryje išvažiavo į gatves su Rusijos vėliavomis. O Ukrainą remianti minia blokavo jiems kelią.
Policijai teko skirti apsižodžiavusius ir vaikyti nuo fekalijomis apmėtyto automobilio.
Premjerė I. Šimonytė sako, kad mūsų institucijos pasirengusios.
„Turbūt nėra geresnio priešnuodžio nuo įvairių provokacijų kaip mūsų pačių išmintingas elgesys“, – sakė ji.
Palikti tai tarnyboms ragina ir kultūros ministras Simonas Kairys.
„Yra tekę matyti – žmonės galvoja, gal ateiti į tą vietą“, – kalbėjo ministras.
Artėjančią gegužės 9-ąją ministras praėjusią savaitę aptarė su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu.
VSD jau anksčiau įspėjo, kad gegužės 9-ąją Lietuvoje gali būti ne tik provokacijų, bet ir smurto.
„Niekas neuždraus vieniems žmonėms eiti į kapines pagerbti mirusiųjų, o kitiems į šį procesą žiūrėti. Bet būtų gerai, kad tuo žiūrėjimu ir pasibaigtų visi dalykai. Ir neužkibtume ant įvairių provokacijų“, – sakė S. Kairys.
Eiti į kapines niekas nedraus, bet Lietuvoje jau uždraustas simbolis, kurį anksčiau net pardavinėdavo prie kapinių, – Georgijaus juosta.
Latvija žengė dar toliau ir gegužės 9-ąją paskelbė ukrainiečių gedulo diena, tad masiniai renginiai ten bus draudžiami.
Pasekti Latvijos pavyzdžiu ketino ir Lietuvos parlamentarai, bet apsigalvojo. Sako, kad patys ukrainiečiai paprašė gegužės 9-osios jų gedulo diena neskelbti.
„Ukrainiečiai patys supranta gegužės 9-osios datos subtilumą. Ir, matyt, turime tas iniciatyvas sinchronizuoti, kokią jie pasirinks strategiją. Manau, kad mes su jais tai derinsime, greičiausiai tokia ir bus Lietuvos strategija“, – LNK sakė konservatorius Paulius Saudargas.
Latvijos parlamentas visai neseniai pritarė Pilietybės įstatymo pataisoms – numatoma, kad iš asmenų, remiančių karo nusikaltimus, gali būti atimta Latvijos pilietybė.
Palaikymo ši mintis sulaukia ir Lietuvoje.
„Kaip žingsnis, kaip variantas, kurį reikia svarstyti, tai tikrai taip. Aš būčiau pasiruošęs tokią idėją paremti“, – LNK sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Beveik 30 procentų Latvijos gyventojų yra rusai, o Lietuvoje rusų tautinė mažuma nesiekia net 5 procentų. Latvijoje daugiau žmonių turi dvigubą pilietybę. Už karo propagandą Latvijos pilietybę ketinama atimti tik iš tų, kurie turi ir antrą. Jeigu žmogus turi vieną pilietybę, jos atimti negalima.
„Čia sankcija yra taikoma labai nedidelei daliai žmonių. Lietuvoje asmenų, kurie turi dvigubą pilietybę, labai mažai. Iš viso vienetai. Taigi sankcija, akivaizdu, būtų neefektyvi“, – LNK kalbėjo Seimo opozicijos atstovė Agnė Širinskienė.
„Buvo toks laikotarpis, kai pilietybė būdavo suteikiama lengvesnėmis sąlygomis, už tam tikrus turtinius, investicinius sprendimus. Nemanau, kad mums yra klausimas, kurį aktualu svarstyti“, – savo ruožtu kalbėjo ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Minėjimą sovietų karių kapinėse įvairiose Lietuvos miestuose organizuodavo Rusijos diplomatai. O Antakalnio kapinėse pasirodydavo ir Rusijos ambasadorius. Bet po Bučos skerdynių Lietuva Rusijos ambasadorių išsiuntė namo.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
