Darbo kodekse į šventinių dienų sąrašą siūloma įtraukti gegužės 3-ąją – 1791 metų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną. Iniciatoriai iš sąrašo taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją, kuri minima kaip Tarptautinė darbo diena.
„Tam, kad nedidėtų bendras švenčių dienų skaičius ir būtų išvengta galimų neigiamų padarinių šalies ekonomikai, siūloma išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Darbo kodekso pataisą teikia Seimo nariai konservatoriai Emanuelis Zingeris, Žygimantas Pavilionis, Valdas Rakutis, Laurynas Kasčiūnas, Paulė Kuzmickienė ir Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Iniciatoriai pažymi, kad „istorinė Abiejų Tautų ir pirmoji Europoje rašytinė Konstitucija Lietuvai ir Lenkijai yra pasididžiavimo šaltinis“.
„Nepaisant sudėtingų to meto aplinkybių, Konstitucija paskatino pirmąsias reformų užuomazgas ir pažangą, įkūnijo siekį modernizuoti valstybę, atsispirti užsienio įtakai ir išsaugoti nepriklausomybę“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Taip pat iniciatoriai pažymi, kad norint įtvirtinti naują šventinę dieną, reikėtų kurios nors atsisakyti dėl neigiamų padarinių ekonomikai. Europos Sąjungoje švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje jau yra 15 švenčių dienų.
Iniciatoriai taip pat teigia, kad Lietuvoje gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios.
Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.
Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.