Buvusi šalies vadovė pažymėjo, kad dabartinėje situacijoje Rusijos žmonės tikrai nebadaus.
„Mūsų sankcijos tikrai jų neprivers persigalvoti. Atvirkščiai, Vakarų sankcijos vienija rusų žmones už Putiną prieš Vakarus. Patikėkite, aš turėjau su vakariečiais vieną tokią vakarienę, ir aš juokais taip pasakiau: jiems užteks išgyventi bulvių, agurko ir dar kai ko. Ir to užteks, ir jie vis tiek kovos už jį. Mums, išlepusiems vakariečiams, manyti, kad ten bus truputį mažiau kažkokių vakarietiškų šampūnų ar dar ko nors, tai tikrai taip nebus. Jie išgyvens ir atlaikys bet kokias mūsų sankcijas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Kadenciją baigusi prezidentė kartu su buvusiu užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi pasirašė buvusio Jungtinės Karalystės premjero iniciatyvą dėl tarptautinio tribunolo įkūrimo.
„Šis tribunolas veiktų iš principo kaip Niurnbergo tribunolas, kur iš principo tol, kol neįmanoma gauti to žmogaus tiesiogiai nuteisimui, būtų galima procesą vykdyti už akių. Manyčiau, kad nuteisimas net ir už akių tai jau būtų moralinis pasaulio pasmerkimas, kas irgi yra labai svarbu. Fizinis gebėjimas jį pasiekti yra daugiau teisinis ir kitoks klausimas, bet moralinis nuteisimas, manau, irgi būtų svarbus, ir būtų galima tokia forma ieškoti“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kadenciją baigusi prezidentė patikino, kad įrodymų rinkimo procesas jau vyksta.
„To tikrai bus tikrai daugiau negu reikia“, – teigė D. Grybauskaitė.
Idėja sulaukė kritikos
Diskusijoje dalyvavęs Marius Skuodis atkreipė dėmesį, kad dabar daug kas piktinasi Jungtinėmis Tautomis (JT).
„Prieš savaitę teko Ženevoje iš vieno aukšto pareigūno išgirsti, sako: „ko jūs piktinatės? JT nebuvo sukurtos spręsti problemoms. Jos buvo sukurtos diskutuoti, kad būtų galimybė visoms šalims išleisti garą“, – juokavo M. Skuodis.
Jis paragino pažvelgti konkrečiai į situaciją jo sektoriuje, ir problemas susijusias su Ukrainos grūdų išvežimu.
„JT išgyvena kaip pasaulyje kyla maisto kainos ir galbūt prieisime prie bado. Tai, palaukite, ar ne JT pareiga yra atidaryti vieną kitą humanitarinį koridorių išvežti iš Ukrainos tą derlių, kuris va čia yra, nes jis suges? Ar ne JT pareiga padėti su humanitariniu koridoriumi į kitas šalis, į Šiaurę, kad galbūt iki mūsų atvažiuotų ir mes išvežtume, nes turime pajėgumų? Labai tikiuosi, kad iki to prieisime“, – kalbėjo M. Skuodis.
Pasak jo, dabar diskutuojama, ką daryti su sankcionuotais Rusijos aktyvais, ar nusavinti centrinio banko turtą.
„Nežinau, ar tas įmanoma. Bet man atrodo, kas būtų tikrai įmanoma: tai Rusija dar daug ką eksportuoja. Galbūt ne visa produkcija bus sankcionuota. Kodėl Vakarų šalims nesusitarus ir neuždėjus Ukrainos atstatymo muitų? Tai yra konkretus sprendimas, kurį galėtų padaryti ES, JAV, JK“, – kalbėjo M. Skuodis.
Šią idėją iškart sukritikavo D. Grybauskaitė.
„Buvusios finansų ministrės klausimėlis: o kas mokės tą muitą? Mūsų vartotojai ir Europos vartotojai?“, – replikavo ji.
M. Skuodis patikslino, kad tokie muitai būtų taikomi, jei nesankcionuosime tos produkcijos, ir ji vis tiek dar keliaus į Varus.
„Palaukite, bet muito uždėjimas reiškia kainos padidėjimą. Ją mokės vartotojai. Tai yra europiečiai ir mes. Nemanau, kad čia yra geras pasiūlymas“, – sakė D. Grybauskaitė.
Apie lėšas Ukrainos atstatymui
VU TSPMI dėstytoja Lina Strupinskienė iš esmės teigiamai atsiliepė apie idėją atstatant Ukrainą naudoti areštuotus Rusijos aktyvus Vakaruose.
„Nesu šitos srities specialistė, tad galiu pasakyti tik kaip žmogus: tokią galimybę sveikinčiau, ir manyčiau, kad būtų verta. Nes atstatymo kaštai bus milžiniški, ir jų reikės labai ilgai. Tai palaikyčiau“, – sakė L. Strupinskienė.
Buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius irgi pasisakė už.
„Aš taip pat esu apie tai sakęs: jie sugriovė šalį, ekonomiką, padarė neregėtą žalą, ir tie rezervai, kurie yra ne pas juos, tai be abejo, tik reikia rasti teisinį mechanizmą“, – sakė L. Linkevičius.
Kadenciją baigusi prezidentė priminė, kad reparacijų tradicija yra nuo tiek, kiek prisimename pasaulyje yra karų buvę.
„Visada agresorius, pralaimėjęs karą, turi mokėti reparacijas, bet tam pirmiausia reikia laimėti karą“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, mums patiems reikia apsispręsti, ką reiškia laimėjimas.
„Vieniems tai yra tik išstūmimas . Kitiems – tame tarpe apmokėti nuostolius ir karo metu padarytą žalą. Viskas yra Vakarų rankose. Yra daug resursų, ne tik centrinio banko užšaldytos lėšos, pusė visos sumos, bet ir įvairių oligarchų turtas. Jį jau mėginama parduoti. Manau, kad tai bus didelė suma pinigų, kur Vakarų šalys kartu su Ukraina spręs kaip panaudoti“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Nemano, kad tauta ims versti Putino valdžią
Prelegentai sulaukė ir klausimo iš salės, ką Vakarai turėtų padaryti, kad būtų nuversta Putino vyriausybė.
„Aš labai pykstu ant to klausimo , nes tai yra toks totalus vakarietiškas naivumas. Mes tikrai susiduriame su visai kita civilizacija. Galų gale, jo valdžia laikosi ne ant žmonių palaikymo, o ant „silovikų“ ir visų kitų finansinių struktūrų. Niekada su tokia propaganda, su tokia totalitarine sistema, žmonės iš baimės dėl to, kad yra persekiojami, niekada neišeis į gatves jo versti“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, tai gali įvykti kitais būdais.
„Todėl turėti iliuzijas, kad mes galime kažkaip įtakoti nuomones, kažkaip prakišti pro tą visą barjerą informaciją, – nesvarbu, ką mes prakišime, ja tiesiog niekas netiki. Mes mastome vakarietiškai, o jie rytietiškai. Tai yra visai kita civilizacija. Turėti iliuzijų, kad mes galime paveikti, kad žmonės gatvėse nuvers Rusijos valdžią, niekada to nebuvo istorijoje, niekada to nebus“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Buvusi šalies vadovė pažymėjo, kad dabartinėje situacijoje Rusijos žmonės tikrai nebadaus.
„Mūsų sankcijos tikrai jų neprivers persigalvoti. Atvirkščiai, Vakarų sankcijos vienija rusų žmones už Putiną prieš Vakarus. Patikėkite, aš turėjau su vakariečiais vieną tokią vakarienę, ir aš juokais taip pasakiau: jiems užteks išgyventi bulvių, agurko ir dar kai ko. Ir to užteks, ir jie vis tiek kovos už jį. Mums, išlepusiems vakariečiams, manyti, kad ten bus truputį mažiau kažkokių vakarietiškų šampūnų ar dar ko nors, tai tikrai taip nebus. Jie išgyvens ir atlaikys bet kokias mūsų sankcijas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Grybauskaitė: Trečias pasaulinis karas jau vyksta
Kadenciją baigusi prezidentė aiškino, kad atsitraukinėti po kiekvieno Rusijos gąsdinimo negalima, „nes tai reiškia ir gėdą, ir finale vis tiek to karo neišvengsime“.
„Todėl reikia išdrįsti eiti į konfrontaciją, ir priimti tą iššūkį, kurį mums primetė Rusija. Tas Vakarų mėginimas vis atsitraukinėti ir neva išvengti Trečio pasaulinio karo, – tai Trečias pasaulinis karas vyksta. Jis yra europinis. Jis nėra tik su Ukraina. Jis yra prieš visą demokratišką pasaulį, prieš po Antro pasaulinio karo nusistovėjusią pasaulinę saugumo architektūrą, ir jis jau vyksta.
Nei mes jį sukėlėme, nei mes jį aštriname. Jeigu atsitraukinėsime, ir leisime tokiems agresoriams lipti ant galvos, tai jie užlips ant visų mūsų, pakeis visą tvarką, ir galų gale mes turėsime labai blogas pasekmes, su kuriomis nesusitvarkysime. Ypač tokios valstybės kaip mes – mažos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak buvusios šalies vadovės, mums reikia galvoti apie savo , mažų valstybių saugumą, kad Putinas turi būti sustabdytas ir sutraiškytas Ukrainos teritorijoje.
„Nes Europa per maža konvenciniam karui, apginamumo prasme – taip pat, reikia stabdyti karą ten, kur jis prasidėjo, ir kuo greičiau, visomis išgalėmis. Mūsų nereagavimas reiškia to karo plėtrą. Kuo daugiau atsitraukinėsime geografiškai nuo to konflikto, tuo greičiau jis priartės prie mūsų“, – perspėjo D. Grybauskaitė.
Ji aiškino, kad kalba ne emocijomis.
„Aš buvau prezidentė , ir žinau karinius dalykus, aš buvau ginkluotųjų pajėgų vadė, ir aš puikiai žinau, ką kalbu. Ir ten nebuvo jokia emocija tas mano tvytas, kai aš kalbėjau, kad nugalėti būtina ir sustabdyti karo lauke. Ir ne Lietuvos teritorijoje,nes ji per maža.
Žinote, yra toks pavyzdys, kodėl reikia pirkti šiek tiek didesnį automobilį, priekį didesnį, kad būtų suspaudimo erdvė avarijos atveju. Čia tiesioginė analogija šaliai, kurios skersmuo trys šimtai kilometrų“, – aiškino D. Grybauskaitė.
