„Vertinti vien 2021 metus būtų sudėtinga turint omenyje ir matant įvykius jau 2022 metais, ir karą, pradėtą prieš Ukrainą. Bet turbūt tai, ką matėme 2021 metais buvo įžanga į dabar vykstančius procesus. Juos būtų galima apibūdinti labiau vaizdžiai negu žvalgybos institucijos įpratusios rašyti: autoritarinės valstybės ima labiau į kumštį savo visuomenes, atakuoja laisvąjį pasaulį ir siekia naujos tvarkos visoje Žemėje“, – kalbėjo K. Budrys.
Pasak jo, tas matoma pakraščiuose, kas vysta šalia autoritarinių valstybių, šalia Rusijos, šalia Kinijos.
„Turėjome plačią įvairių įvykių patirtį su Baltarusija, bet ir taip pat, kas susiję su globalia tvarka. Šitoje vietoje reikėtų akcentuoti, ką ir mūsų žvalgybos institucijos akcentuoja, Kinijos pastangas keisti nusistovėjusią tvarką įvairiose srityse, taip pat ir skaitmeninėje erdvėje, reguliuojant globaliu mastu duomenų apsikeitimą, interneto laisves“, – teigė K. Budrys.
Situaciją prezidento vyriausiasis patarėjas apibūdino taip: 2021 m. autoritarinio pasaulio dalis susitelkė ir nusistatė prieš mus.
Nuo baigties Ukrainoje priklausys net procesai Taivane
Prezidento vyriausiasis patarėjas apibendrino, kad šiemet pamatėme rezultatą to, kas jau buvo matyta ir praėjusiais metais.
„Tai, kas buvo matyta 2021 metais, pirmiausia, Rusijos režimas vis labiau naikina politinę opoziciją, laisvą žiniasklaidą (jos dar buvo šiek tiek opozicinės, laisvos žiniasklaidos), didina agresyvumą kaimynų atžvilgiu, pats viduje labiau užsidaro, ir tai reiškia, kad vis labiau bus linkęs naudoti karinę jėgą prieš kaimynus ar savo bendrai tikslams pasiekti, mes to rezultatą ir pamatėme.
Lukašenkos režimas tampa vis labiau izoliuotas ir vis labiau priklausomas nuo Rusijos, ir manipuliuojamas Rusija. Mes taip pat pamatėme šiais metai, kai buvo Baltarusijos teritorijoje naudojama agresija prieš Ukrainą vykdyti, – ir ne tik jos areodromai. Jos teritorijoje stovėjo raketų paleidimo sistemos „Iskander“, iš kur buvo daužoma Ukraina. Ir tai yra pasekmė tos priklausomybės nuo Rusijos, autoritarinių ir net totalitarinių tendencijų Baltarusijoje“, – analizavo K. Budrys.
Pasak jo, Kinijos elgesys šiai dienai taip pat yra nulemtas paties režimo pobūdžio.
„Tai yra autoritarinis režimas, viduje užsidaręs, ir grasinantis kaimyninėms valstybėms. Pasekmės taip pat ir Azijos visam regionui priklausys ir nuo baigties Ukrainoje. Nuo to priklausys, kaip toliau rutuliosis procesai su Taivanu“, – aiškino K. Budrys.
Prezidento patarėjo vertinimu, tai, ką dabar matome, yra didžiulis, globalus virsmas.
Rusija nori politinės kaimyninių valstybių kontrolės
Prezidento patarėjas sutiko su vertinimu, kad Rusija neturi tikslo okupuoti Baltarusijos.
„Sąjunginės valstybės susitarimui daugiau negu keliasdešimt metų. Jis vis pajudėdavo ir sustodavo, vėl pajudėdavo ir vėl sustodavo, ir tai priklausydavo tiesiogiai nuo Lukašenkos santykių su Vakarais, ir tiek, kiek yra ar nėra izoliuota Baltarusija.
Tai, kas matėsi jau praeitais metais, ir tai, kas vyko dabar, tai aišku – Baltarusijos kaip teritorijos išnaudojimas ir Baltarusijos ir Rusijos regioninės karinės grupuotės efektyvumo rodymas – tuo metu „Zapad“ pratybų metų ir po to per visą rudenį, telkiant pajėgas jau šitai karinei operacijai prieš Ukrainą“, – kalbėjo K. Budrys.
Pasak jo, klausimas į tai, ar reikia Rusijai daugiau teritorijų, neturi aiškaus atsakymo.
„Ko tikrai reikia Rusijai, tai reikia politinės kontrolės, totalinės kaimyninių valstybių kontrolės. Jeigu tai kontrolei užsitikrinti reikia valdyti ir teritoriją ir ją administruoti, tada eis ir tokiu keliu.
Baltarusijos atveju reikia, kad Lukašenkos režimas būtų priklausomas nuo Rusijos politinės valios, kaip, pavyzdžiui, suteiktų teritoriją karui vykdyti. Taip pat reikia, kad neturėtų visiškai jokio savarankiškumo santykiuose su kitais. Rusijos režimas tą dabar turi“, – sakė K. Budrys.
Jis svarstė, kad Rusijai tam nereikia dar papildomai okupuoti Baltarusijos ir politiškai tai įtvirtinti.
„Tai įvyko „de facto“: įvedė pajėgas, tai, ką norėjo, tai padarė, išvedė. Ką mes matėme, tai Lukašenkos eilinius pasiteisinimus ar įvairiausias istorijas, išgalvotas iki absurdo lygmens, kas ir kodėl ten vyksta“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis svarstė, kad analogiškos situacijos, tokios totalinės kontrolės, Rusija norėtų ir su Ukraina.
„Mato, kad niekaip kitaip to nepavyks padaryti, tik tokiomis brutaliomis karinėmis priemonėmis“, – sakė K. Budrys.
Akiratyje ir protesto judėjimai
Prezidento vyriausiasis patarėjas sutiko, kad išlieka priešiškumas iš kaimyninių valstybių, tačiau jis pažymėjo, kad jo intensyvumas padidėja ir transformacija yra akivaizdi į technologinių priemonių naudojimą, kuris yra vis intensyvesnis.
„Tai reiškia, kad užsienio šalys, pirmiausia, Rusija, Baltarusija, jų tarnybos, investuoja didelius pinigus į technines priemones, kad galėtų vykdyti čia žvalgybą, ir kad galėtų persekioti Baltarusijos ir Rusijos opoziciją, kuri yra pas mus, ar vykdyti įvairias operacijas prieš mūsų piliečius arba pareigūnus“, – kalbėjo K. Budrys.
Šalies viduje, pasak jo, matomos „kitame spektre esančios politinės jėgos“, tai yra politinis radikalizmas, prorusiškų jėgų buvimas.
„Ir tas reiškinys, kuris įvairiomis formomis reiškiasi, tai yra protesto judėjimai, radikalizavęsi su kovido ribojančių priemonių įvedimu, ir įvairius kitus politinius ir socialinius reiškinius reaguojant vykdytos akcijos.
Tai buvo nauja ne tik Lietuvai, bet turbūt ir kitoms valstybėms. Nes ta banga protestų akcijų, su tokiomis pačiomis simbolikomis, nusirito per visą žemyną ir už Atlanto“, – sakė K. Budrys.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo, 2022 metais intensyvumas protesto judėjimų yra sumažėjęs.
Kibernetinėje erdvėje priešiškų operacijų buvo ir iš Kinijos
Prezidento vyriausiasis patarėjas išskyrė kibernetinės priešiškos veiklos taikinius, kas yra šnipinėjimas, duomenų šifravimas ir tam tikrų duomenų atskleidimas. Prieš mus tai, pirmiausia, vykdo Rusija.
„Praeitais metais mes turime naują veikėją, prieš mus agresyviai pradėjusį veikti. Tai yra Kinijos tarnybos ir su jomis siejamos programišių grupuotės, kurios irgi vykdė prieš mūsų valstybę išpuolius“, – sakė K. Budrys.
Jis aiškino, kad kritinės infrastruktūros objektai yra svarbūs taikiniai, tačiau jie yra geriau apsaugoti.
„Minkštesni taikiniai, tai yra eilė valstybės institucijų ir privačios kompanijos, ir kiekvienas fizinis asmuo, nesame tiek pasirūpinę savo kibernetiniu saugumu. Ir į tai vėl ir vėl atkreipia dėmesį tarnybos, sakydamos, kad kibernetinė, elgesio skaitmeninėje erdvėje higiena yra ta didžiausia kliūtis, kuri kartais sutrukdo pasiekti aukštų rezultatų mūsų priešininkui“, – pabrėžė K. Budrys.
Kraštutinės dešinės radikalizacija pakeitė savo formą
Kalbėdamas apie kraštutinės dešinės radikalizaciją, prezidento vyriausiasis patarėjas pažymėjo, kad ji keitė savo formą pastaruosius penkerius metus, jeigu ne daugiau.
„Mes jau nebeturime tokių judėjimų kaip skinhedų ir panašių, dabar yra šiek tiek kitu ideologiniu pagrindu radikalizacija vykdoma.
Jos ypatingas bruožas yra jaunas amžius, paaugliai radikalizuojasi. Ir veikla internetinėje erdvėje, kur nereikia susitikti parkuose, skveruose ir būti apsirengus iššaukiančiai“, – paaiškino K. Budrys.
Pasak jo, dar tik bus matyti, ar dabartinis konfliktas padidins ar sumažins pagrindo kraštutinei dešinei pagrindo burtis ir globaliu mastu.
„Čia dar vienas ypatingas bruožas yra saviidentifikacija ne etniniu, bet labiau rasiniu pagrindu, bendradarbiavimas regione ir pan“, – aiškino K. Budrys.
Pasak jo, nebuvo fiksuojama atvejų, kad buvo iš priešiškų valstybių siekiama suburti tokias grupes.
„Tai, kad jos yra išnaudojamos arba pasinaudojama etninės ar kitokios įtampos kurstymu, tai – taip, tokių atvejų yra ir nemažai. Bet tie kraštutiniai dešinieji, kurie buvo prieš dvidešimt metų, visiškai nepritaptų šiandien. Juos turbūt atmestų“, – kalbėjo K. Budrys.
