Kinija nori būti arčiau tų, kas nugalės: šiuo metu – laukimo pozicijoje
Kaip Delfi sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala, Kinijos pozicija karo Ukrainoje fone kol kas išlieka gana nuosekli.
„Retoriškai iš Kinijos atstovų pusės girdime daug palaikymo Kremliaus naratyvui, kad dėl to, kas vyksta šiandien, kažkodėl kalti Vakarai – NATO, ypatingai kaltos Jungtinės Valstijos. Tai atskleidžia tą ilgalaikį Kinijos nepasitenkinimą JAV dominavimui globalioje politikoje“, – teigė politologas.
Visgi, pasak jo, Kinijos reiškiamas palaikymas Rusijai turi ribas.
„Neturime jokių konkrečių priežasčių manyti, kad, pavyzdžiui, Kinija tiesiogiai Rusijai padėtų apeiti sankcijas ar siųstų ginkluotę tam, kad ji galėtų vystyti savo agresiją prieš Ukrainą. Tad, viena vertus, palaikymas yra, kita vertus, jis yra toks, kuris Kinijai leidžia apsisaugoti nuo potencialiai ir jai taikomų sankcijų“, – paaiškino L. Kojala.
Panašiai kalbėjo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Dar akcentuočiau, kad Kinija, atrodo, tiesiog laukia, kuo baigsis šis karas, retoriškai dažnai atkartodama Rusijos tezes, kurias Rusijos oficialioji žiniasklaida ir Kremlius platina apie karo priežastis ir tikslus, bet realiais veiksmai nerodydama didelės paramos Rusijai, mažinant tą ekonominę izoliaciją, kuri atsirado Vakarams įvedus sankcijas“, – komentavo politologas.
Toks „laukimo modelis“, kaip aiškino R. Vilpišauskas, susijęs su skirtingais Pekino tikslais.
„Viena vertus, kaip ir Kremlius, Kinijos komunistų partija siakia Amerikos vaidmens pasaulyje susilpnėjimo. Kita vertus, Vakarai yra daug svarbesni ekonominių ryšių prasme Kinijai – tiek ES, tiek JAV – nei Rusija. (…) Manau, kad iš šių skirtingų motyvų ir atsiranda laukimo pozicija. Turbūt tikimasi, kad, kaip besibaigtų karas, Kinija bus arčiau to, kas nugalės“, – sakė profesorius.
Po padidinamuoju Vakarų stiklu – Kinijos galimybės neoficialiai remti Rusiją
Taivano užsienio reikalų ministras Joseph Wu balandžio pabaigoje Lietuvos žurnalistams duotame interviu sakė, kad jie jaučia nerimą, jog Kinija gali neoficialiai siųsti Rusijai grūdų ar savo gaminamą lustų bei puslaidininkių dalį saugoti Rusijai, dėl kurių šalis agresorė galėtų vystyti savo ginkluotės gamybą. Interviu su J. Wu galite skaityti čia.
Panašių nuogąstavimų, pasak L. Kojalos, neslepia ir Vakarai, nuolat Pekinui primindami „raudonas linijas“.
„Mes girdėjome iš JAV aukščiausio rango pareigūnų įspėjimus Kinijai, kad bendradarbiavimas su Rusija, ypatingai padedant jai srityse, susijusiose su karo veiksmais prieš Ukrainą, susilauktų atsako, kuris galimai apimtų ir tam tikro pobūdžio sankcijas. Apie tai kalba ir ES atstovai“, – teigė RESC vadovas.
R. Vilpišauskas priminė, kad, nors antrinės sankcijos Kinijai netaikomos, bet kai kurios kinų finansų institucijos vengia glaudesnių ryšių su Rusija, kad nekiltų apskritai jokių sankcijų rizika.
„Karo pradžioje buvo pasirodę tokių pranešimų, kad Kinija gali per daug neviešindama paremti Rusiją tiek technologijų prekėmis, tiek finansiškai, bet po to lyg ir jie nebepasitvirtino. Mačiau, kad JAV administracijos atstovai kalbėjosi su Kinijos pareigūnais, atkreipdami jų dėmesį į galiojančias sankcijas“, – sakė VU TSPMI profesorius.
L. Kojala taip pat teigė, kad kol kas nefiksuojama konkrečių pavyzdžių, kad taip galėtų vykti.
„Ko gero, iš Vakarų yra tas lūkestis, jog Kinija į viską žvelgs pragmatiškai. Jos svarbiausi prekybos partneriai yra JAV ir ES. Rusija nepatenka net į dešimtuką – buvo vienuoliktoje vietoje, kiek aš atsimenu. Tai rodys, kad Kinija nenorės rizikuoti nuostoliais sau vien tam, kad pasiųstų kažkokią pozityvią žinią Kremliui“, – teigė L. Kojala.
„Manau, kad Kinijai tokios rizikos suprantamos ir dėl to, jei būtų platesnio masto paslėpta ekonominė parama teikiama Rusijai, tai manau, kad amerikiečiai gana greit tai pastebėtų ir turbūt paviešintų“, – antrino R. Vilpišauskas.
Ypatingo santykių gerėjimo nesimato: svarbus taškas – ir Taivanas
Visgi L. Kojala pastebėjo, kad kol kas nėra ženklų, jog Kinija, įvertinus pragmatinius aspektus, skubėtų gerinti santykius su Vakarais.
„Apie susitaikymus kalbėti dar anksti – visi mato, kad sudėtinga kalbėti apie Kinijos ir Vakarų santykių būklę, tą iliustruoja ir konkretūs dalykai – investicijų partnerystės susitarimas, kuris nėra realizuojamas. (…)
Tikrai sudėtinga kalbėti, kad santykiai artimiausiu metu gali gerėti. Jie galbūt gali dar labiau neblogėti, nes išliks ir Lietuvai svarbus atvejis, kuriame Lietuva turi tarptautinių partnerių palaikymą, kalbant apie prekybinius saitus su Kinija, kurie trūkinėja dėl Pekino įvestų neoficialių sankcijų. Manau, kad tai tikrai nesikeis“, – akcentavo ekspertas.
Savo ruožtu R. Vilpišauskas taip pat sakė, kad Kinijos požiūris į ES ir JAV nešvelnėja.
„Kol kas, bent jau oficialioje retorikoje, aš tokių požymių nematau. Tas klausimas dėl to, kaip ES reaguos į Kinijos neformalų ekonominį spaudimą Lietuvai, nėra išspręstas – jis dabar tiesiog užgožtas Rusijos pradėto karo, bet išlieka aktualus“, – priminė politologas.
L. Kojala taip pat pastebėjo, kad ES santykiai yra reikšmingi ir su Taivanu, kas nepatinka Kinijai.
„Potencialas šių santykių vystymo yra pakankamai didelis, juo labiau, kad Vakarams svarbu, kokia bus Taivano ateitis. „The Economist“ praėjusiais metais rašė, kad Taivanas yra karščiausias pasaulio geopolitinis taškas. Aišku, Rusijos agresija prieš Ukrainą tai šiek tiek keičia, bet turbūt išlieka dilema ir dėl stabilumo tame regione“, – paaiškino RESC vadovas.
R. Vilpišauskas kalbėjo panašiai, atkreipdamas dėmesį į galimas Kinijos intencijas dėl Taivano.
„Man atrodo, kad kol kas Kinija didelių pokyčių savo pozicijoje nerodo. Svarbus klausimas, kaip karo baigtis bus matoma Kinijoje galvojant apie sau rūpimus klausimus – manau, kad Kinijoje atidžiai stebima, kaip Vakarai reaguoja į Rusijos pradėtą karą ir nemažai analitikų svarsto, kokias iš to išvadas Kinijos komunistų partija gali pasidaryti galvodami apie Taivanį“, – teigė ekspertas.
Visi šie aspektai, pasak abiejų politologų, yra dar vienas argumentas prie visų, kodėl Vakarams būtina pademonstruoti vienybę baudžiant karą pradėjusią Rusiją.
„Tokiu būdu siunčiamas signalas ir kitoms šalims, kurios kada nors ateityje gali įsivelti į konfrontaciją su Vakarų šalimis, jog jos suprastų, kad naratyvas apie neva supuvusius Vakarus, negebančius reaguoti ir kurių principus užgožia siauriai pragmatiniai interesai, nėra pagrįstas praktiniais veiksmais, nes tos sankcijos, kurios buvo pritaikytos Rusijai, yra nustebinusios ir pačią Rusiją, ir turbūt iš dalies Kiniją“, – sakė L. Kojala.
R. Vilpišausko teigimu, JAV bei jos sąjungininkai tame regione – Japonija, Pietų Koreja, Australija – stebi situaciją Taivane.
„Ta iki šiol parodyta Vakarų vienybė, įvedant sankcijas Rusijai, manau, turėtų būti matoma ir Kinijoje bei turėtų būti vertinama, nes Kinijos atveju tokio plataus masto sankcijos turėtų daug didesnį poveikį. Aišku, jos būtų skausmingos ir patiems Vakarams, bet Kinijai tuo labiau“, – paaiškino VU TSPMI profesorius.
„Tas Kinijos balansavimas yra akivaizdus. Juo labiau, kad Kinija, ko gero, ieškos ir savo pačios interesų realizacijos būdų santykyje su Rusija, nes silpnėjanti Rusija reiškia, kad ji vis labiau bus priklausoma nuo Kinijos, o tai irgi ilgalaikėje perspektyvoje Pekinui gali būti visai palanku“, – pridūrė L. Kojala.
