„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius LNK laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė, jog patarėjų kaita Prezidentūroje gali būti susijusi su prezidento G. Nausėdos kadencijos viduriu.
„Gal iš šalies atrodo, kad kaita yra didelė, bet prezidento G. Nausėdos kadencija jau įpusėjo. Ir ko gero, čia yra ir priežastis, kodėl (komanda, aut. p.) aižėja. Nes jau matyti kadencijos pabaiga, vis artyn ir artyn. Ir žmonės ieškosi šiltesnių, patogesnių vietų, kur galėtų nusėsti“, – sakė T. Ignatavičius.
Delfi primena, jog per trejus metus pasikeitė 5 iš 8 vyriausiųjų patarėjų Prezidentūroje.
Taip pat primename, kad praėjusių metų liepą Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui G. Nausėdai šalies centrinio banko valdybos nario kandidatūrą.
Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas trisdešimt septynerių metų ekonomistas Simonas Krėpšta. Pastaruosius dvejus metus jis dirbo prezidento vyriausiuoju patarėju, buvo Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovas.
T. Ignatavičius kalbėdamas apie J. Šovienę teigė, jog alga jos naujoje darbovietėje yra kelis kartus didesnė nei Prezidentūroje, o kadencija – ilgesnė, o pats darbas, anot apžvalgininko, ramesnis.
„Nes ligšiolinis darbas, ir tai viena iš priežasčių, kodėl ji žvalgėsi kito darbo, gana sudėtingas. Mes kurį laiką matėme konfrontaciją tarp prezidento ir valdančiosios daugumos užsienio politikos fronte. Bet visą laiką ta kova vyko ir kitame fronte, kuris buvo mažiau matomas – dėl galių teismams.
Ir ten ponia J. Šovienė, jeigu esu teisingai susidaręs įspūdį, buvo pasinėrusi į tą frontą labai, į įvairias atviras kovas labai nuožmiai. Daug kam kliudė, su daug kuo nesutarė“, – LNK laidoje teigė T. Ignatavičius.
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas teigė, jog įtampų ir nesutarimų buvo dėl Egidijaus Šileikio kandidatūros į Aukščiausio Teismo teisėjus, kaktomušas su Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku Gintaru Kryževičiumi, kuris net grasino kreiptis dėl Prezidentūros į teismus.
„Prisimename, kad labai sunkiai vyko paskyrimas Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų. Daugiau nei dvejus metus nuolatinio vadovo neturi Aukščiausiasis Teismas. Taigi, matome, kad ponia Šovienė su savo darbu kaip ir nesusitvarkė, kaip galbūt tikėtasi. Nes ji atėjo ne iš teismų sistemos“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Apžvalgininkas T. Ignatavičius teigė, jog skaičiuojant pasikeitusius vyriausiuosius patarėjus tampa akivaizdu, kad G. Nausėda prezidento kadencijos metu ieškojo savo komandos.
„Ir kad tai nebuvo pati stipriausia sudėtis nuo pat pradžių“, – išvadą darė jis.
Prezidentas mokosi būti vadovu
Komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis teigė, jog žvelgiant į „pliką statistiką“ – kiek grupių vadovų pasikeitė, žmogui iš išorės gali pasirodyti kaip signalas, kad dirbti su prezidentu G. Nausėda nėra lengva.
„Čia viena iš tokių žinučių. Bet vieni pirmųjų palikę Prezidentūrą yra vieni stipresnių patarėjų. (…) Kaita komandose yra natūrali, ypač, kai ateina žmogus iš pozicijos, kur komandos jokios neturėjo. Jis net neturėjo savo pavaldinių, kuriuos galėtų persivesti, pasikviesti, kuriais pasitiki. O perėjus į tokias pareigas, kuriose reikia labai skirtingų kompetencijų... Čia yra viena pozicija.
Kita pozicija, kuri galėtų Prezidentūrą stiprinti – kai komandos žmonės išeina į labai rimtas pareigas, kaip būtų Lietuvos Banko vadovu paskiriamas žmogus, tai reikštų, kad Prezidentūroje yra tikrai aukštos kompetencijos žmonės“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė komunikacijos ekspertas A. Armalis.
Tačiau anot jo, realiai traukiasi tų grupių vadovai, kurie turi daugiausiai konfliktų savo srityse.
„Tai irgi tam tikros žinutės, kad jie arba neatlaiko tos veiklos linijos, arba ta veiklos linija jiems yra primetama, jų vadovo – prezidento“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Armalis laidoje teigė, jog nieko keista, kad anksčiau vadovaujamo darbo nedirbęs G. Nausėda mokosi būti ir komandos vadovu.
Komunikacijos ekspertas taip pat teigė, jog jei komandos nariai artėjant rinkimams pradeda ieškotis kitos darbo vietos, savo vadovo pergale kituose rinkimuose jis nelabai tiki.
„Kartais, kai kadencija eina į pabaigą, žmonės už nuopelnus būna pamaloninami patogiomis pozicijomis“, – laidoje teigė jis.
Kodėl nereikėjo „politiškai atšalti“?
A. Armalis prisiminė ir prezidento G. Nausėdos pareiškimą dėl dviejų buvusių ministrų premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ateities. Tada šalies vadovas į jiems siūlomas pareigas neskyrė, nes jiems reikėjo „politiškai atšalti“.
„Jau tada buvo sakoma, kad G. Nausėda daro komunikacinę klaidą“, – apie tai, kad šį kartą „politinio atšalimo“ laikotarpio neprireikė sakė komunikacijos ekspertas.
„Ir dabar yra akivaizdu, kad tai tikrai buvo komunikacinė klaida. Nes mes jau matome ir galime prikaišioti dvigubus standartus. Tuo metu matėsi, jog labai neišradingai mėgino prezidentas pateikti priežastis, kodėl nenori skirti šių asmenų“, – kalbėjo A. Armalis.
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas T. Ignatavičius dar pridūrė, jog J. Šovienė dalyvavo konkurse, atrankoje.
„Tai nebūtinai yra kažkoks susitarimas tarp Vyriausybės ir Prezidentūros, net nemanau, kad tai labai įmanoma. Bet kažkokie tikslai, interesai gali būti. Galbūt šitas manevras, figūrų perstūmimas gali paspartinti tam tikrus procesus. Kad ir ginčą dėl kandidatūros į Europos Audito rūmus. Galbūt dabar, kai J. Šovienė gavo, nes nusipelnė, šias pareigas, galbūt pajudės lėtai reikalai“, – svarstė apžvalgininkas T. Ignatavičius.
Jis abejojo, ar prezidentas G. Nausėda ir ministrė pirmininkė I. Šimonytė taip bando susitaikyti.
„Tas susitaikymas tiesiog neįmanomas. Nes G. Nausėda sieks antrosios kadencijos, gal premjerė I. Šimonytė nesieks, bet kažkas iš valdančiųjų dabartinių sieks. Ir ta kova yra užprogramuota, ji vyks iki pat rinkimų. Ir nuo to niekur nepabėgsi. Gal ir matysime kažkokių reveransų, bet jie bus tik tiek, kiek kažkam tuo metu yra naudinga“, – tikino apžvalgininkas T. Ignatavičius.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia:
