Šventojos verslininkas savo viloje kovą apgyvendino 18 nuo karo pabėgusių ukrainiečių šeimų – apie 40 žmonių.
„Išvažiavo 6 šeimos – kas į Klaipėdą, kas į Palangą. Ieškosi darbų, padedame surasti – ir čia ieškosi intensyviai, tikrai žmonės aktyvūs. Didžiausia bėda būna, kad reikia apgyvendinti visą šeimyną“, – LNK pasakojo Šventosios verslininkas Egidijus Budginas.
Viloje Šventojoje glaudžiasi ir Ira. Ji iš bombarduojamo Mykolajivo pabėgo su marčia ir dviem anūkais. Mažajam – 8 mėnesiai.
„Aš jį labai myliu. Čia atvykus jau du dantys apačioje išdygo, va taip ir gyvenam“, – LNK sakė ukrainietė.
Moteris pasakoja, kad marti kurorte jau ir darbą rado, o ji pati – ligota, po insulto.
„Su artimaisiais kasdien kalbu. Sako, kad šaudo, didelių sugriuvimų nėra, bet kasdien laukiame, ar užims Mykolajivą“, – pripažino Ira, patvirtinusi, kad jų namas vis dar stovi.
Likti geradarių viloje šeima gali iki birželio – sako, kad taip ir buvo sutarta. Kur paskui dėtis, nežino, o lietuviško kurorto būsto nuomos kainos neįkandamos.
„500 eurų kainuoja butas. Pavyktų jį gauti trims mėnesiams, tai net nežinau, mes turbūt išvažiuosime“, – sakė ukrainietė.
Jau dabar į laisvus kambarius viloje savaitgaliais atvyksta, o prasidėjus sezonui ir ilgiau apsistoti nori poilsiautojai, tačiau verslininkas sako, kad likimo valiai karo pabėgėlių, moterų su vaikais, nepaliksiąs.
„Manau, kad ir čia susiras, tik kad visi atsidarinėja gegužės mėnesį, tvarkosi. Padėsime surasti. Neįsivaizduoju, bet tikimės. Gal vieną-kitą šeimą pas save pasiimsim, kam jau bus labai sunku. Neišmesime į gatvę“, – teigė E. Budginas.
Palangos meras tvirtina, kad situacija dėl karo pabėgėlių kurorte yra sudėtinga.
„Mes susiduriame su ta problema, kad neturime, kur patys apgyvendinti. Mes neteikiame tokių apgyvendinimo paslaugų, juk viskas yra privatu, tai arba viešbučiai, arba privatus apgyvendinimo sektorius“, – LNK komentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Palangoje glaudžiasi 888 pabėgėliai iš Ukrainos. Daliai žmonės laikiną prieglobstį suteikė iki gegužės. Apie porai šimtų – iki birželio.
„Palanga yra kurortinis miestas. Man atrodo, kad čia plotų daug, jei tik žmonės būtų sąžiningi, tai turėtų užleisti. Dieve mano, kiek čia galima priimti Palangoje, čia jau nuo žmonių priklauso“, – LNK sakė kalbintas palangiškis.
„Savininkai prieš priimdami turėjo įsivertinti, kad vis dėlto tiems žmonėms pagalbos reikės ilgiau, o ne iki sezono. Dabar negražu sakyti žmonėms, kad jūs kraustykitės į gatvę. Tuo labiau, kad tokiam skaičiui dabar rasti vietos...“, – komentavo kita praeivė.
„Kaip tam ukrainiečiui pasakyti, kad dėl pinigų mes jus išvarome? Irgi negalima – kur jiems eiti? Ten karas“, – sakė kita palangiškė.
Palangos valdžia sako nesėdinti rankų sudėjusi – dar mėnesio pradžioje paprašė kelių ministerijų pagalbos.
„Jie valdo poilsio namus arba sanatorijas. Pavyzdžiui, Palangos „Gintaras“ yra didelis kompleksas, kur tikrai galėtų bent laikinai, tuos tris mėnesius dalį žmonių iškelti ten arba tas pats „Pušynas“ – dalį žmonių būtų galima ten iškelti. Švietimo ministerijai priklausančios poilsinės galėtų dalį žmonių tiems trims mėnesiams iškelti.
Dar jokių atsakymų kol kas nesame gavę, išskyrus Vidaus reikalų ministeriją (VRM), kuri pareiškė, kad nėra galimybių ten apgyvendinti“, – komentavo kurorto meras Š. Vaitkus.
VRM sako, kad kolegos iš Ukrainos išreiškė poreikį dėl jų sužeistų pareigūnų skubios reabilitacijos ir sveikatos priežiūros paslaugų, todėl „Pušyno“ patalpos yra numatytos Ukrainos pareigūnams.
Kol kitos ministerijos delsia atsakyti, padėti pasišovė kaimyninės savivaldybės.
„Šilutės meras pasiūlė atvežti 30 žmonių į Rusnę, ten neblogos sąlygos yra. Kalbėjau su Kretingos meru – vėlgi, apie 10 žmonių galėtų priimti į bendrabutį“, – LNK pasakojo Š. Vaitkus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad ne tik Palangoje, bet ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose ir Visagine jau yra ribojamas ukrainiečių apgyvendinimas dėl ugdymo įstaigų stygiaus.
Lietuvoje registruota apie 50 tūkst. karo pabėgėlių.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
