„Dėl pastaruoju metu Lietuvoje priimtų sprendimų, susijusių su pasitraukimu iš 17+1 bendradarbiavimo formato ar Taivaniečių atstovybės atidarymu, Kinija Lietuvai kompleksiškai taiko šias spaudimo priemones: vykdo agresyvią informacinę kampaniją, įgyvendina plataus masto neformalius ekonominius ribojimus, vienašališkai žemina diplomatinio atstovavimo lygį, plečia prieš Lietuvą nukreiptus žvalgybinės veiklos pajėgumus, įskaitant priešišką veiklą kibernetinėje erdvėje“, – nurodoma VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
VSD atkreipia dėmesį, kad Kinijos vykdoma politika Lietuvos atžvilgiu, anot jų, tikėtina, jog ir toliau tęsis.
„Labai tikėtina, kad, siekdama atgrasyti kitas valstybes nuo panašių sprendimų, Kinija tęs spaudimą Lietuvai, tačiau oficialiai neigs bet kokias sąsajas su įgyvendinamais ribojimais, siekdama nepakenkti savo įvaizdžiui bei mažinti tarptautinio atsako galimybes“, – rašoma pranešime.
Siekdama pakeisti valstybių poziciją, Kinija kuria kliūtis šalių tarpusavio prekybai
VSD nurodo, kad Kinijos ekonominis spaudimas nutaikomas prieš valstybes, kurios mezga glaudesnius ryšius su Taivanu, išsako susirūpinimą žmogaus teisių padėtimi Kinijoje, riboja Kinijos kompanijų skverbimąsi į strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius.
„Siekdama pakeisti šių valstybių poziciją, Kinija įšaldo diplomatinius santykius su jomis, pažemina diplomatinio atstovavimo lygį, kuria kliūtis jų prekybai, investicijoms, blogina verslo aplinką“, – teigiama VSD pranešime bei nurodoma, kad minėtos spaudimo priemonės taikomos ir Lietuvai.
„Kinija kompleksiškai taiko daugelį išvardytų spaudimo priemonių Lietuvai dėl sprendimo pasitraukti iš 17+1 bendradarbiavimo formato ir Taivaniečių atstovybės atidarymo“, – pažymima VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
VSD atkreipia dėmesį, kad Kinija, siekdama plėsti savo įtaką pasaulyje, spaudimo priemones taiko ir užsienio informacinėje erdvėje.
„Kinijos diplomatai ir aukščiausi pareigūnai užsienio informacinėje erdvėje, ypač socialinėje žiniasklaidoje, ir tarptautiniuose forumuose platina Kinijos komunistų partijos (KKP) ideologiją ir griežtai reaguoja į bet kokią kritiką valdančiajam režimui. KKP pabrėžia tariamą jos autoritarinio valdymo modelio pranašumą prieš Vakarų taikomą valdymo modelį. Agresyvią viešąją komunikaciją taip pat lemia baudimo ir skatinimo sistema šalies pareigūnams, nesilaikantiems KKP ideologinio kurso“, – nurodoma VSD pranešime.
Pekinas siekia įgyti daugiau sprendimų priėmimo galios
Taip pat VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymi, kad Pekinas įsitraukia į globalios politikos formavimą ir savo interesams išnaudoja dalyvavimą daugiašalėse organizacijose, keisdamas šių organizacijų komunikaciją ir veiklą. Anot VSD, pagrindinė platforma, kurioje Kinija plečia strateginę įtaką yra Jungtinės Tautos.
„Jungtinės Tautos (JT) yra pagrindinė Kinijos tarptautinės politikos darbotvarkės platforma, kurioje Pekinas siekia įgyti daugiau sprendimų priėmimo galios. Kinija plečia strateginę įtaką organizacijoje naudodamasi vadovų pozicijomis, vykdydama lobistinę veiklą, siekdama įgyti besivystančių valstybių paramą ir teikdama reikšmingą finansinę paramą organizacijos veiklai“, – pažymima VSD parengtame vertinime.
Tokiu būdu, pažymi departamentas, silpninamos kitų organizacijos narių pozicijos sprendžiant saugumo problemas bei yra keičiama žmogaus teisių samprata.
„Kinijos ir Rusijos veiksmų koordinavimas JT Saugumo Taryboje silpnina organizacijos narių galimybes efektyviai spręsti tarptautines saugumo problemas ir keičia žmogaus ir kitų teisių sampratas autoritarinėms valstybėms palankia linkme“, – nurodo departamentas.
Kinija skatina NATO ir ES narių susiskaldymą
Be to, VSD teigimu, Kinija, vykdydami agresyvią užsienio politiką, siekia susilpninti ES ir NATO politinę sanglaudą sprendžiant su Pekinu susijusius klausimus.
„Kinija skatina NATO ir ES narių susiskaldymą jos atžvilgiu. Kinija siekia paveikti ES ir NATO valstybių pozicijas diplomatiniu spaudimu ir ekonominės įtakos priemonėmis, susilpninti ES ir Aljanso politinę sanglaudą sprendžiant su Kinija susijusius klausimus“, – nurodoma vertinime.
Visgi, pažymima, kad šiuo metu, VSD vertinimu, Kinija tiesioginės karinės grėsmės Aljansui nekelianti.
„Nors šiuo metu Kinija nekelia tiesioginės karinės grėsmės Aljansui, persidengiantys Kinijos ir ES, NATO ekonominiai ir saugumo interesai atskiruose regionuose, Kinijos globalios ekonominės ir karinės ambicijos, strateginė konkurencija pažangių technologijų srityje, agresyvi Kinijos užsienio politika ES ir NATO valstybių atžvilgiu daro neigiamą įtaką Kinijos ir ES, Aljanso santykiams“, – nurodo departamentas.
Kinija vysto bendradarbiavimą su Rusija išskirtinai jai svarbiose srityse
Departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad Kinija vysto bendradarbiavimą su Rusija išskirtinai jai svarbiose srityse, pavyzdžiui, užpildydama specifinių technologijų spragas, dalyvauja bendruose Rusijos kariniuose mokymuose.
„Kinijai bendradarbiavimas su Rusija strateginiuose sektoriuose – 5G, kibernetinio saugumo, kosmoso tyrinėjimo, dirbtinio intelekto – iš dalies leidžia kompensuoti rinkos ir technologijų šaltinių praradimą Vakaruose ir atsverti JAV strateginį spaudimą“, – pažymima departamento vertinime.
Tokiu būdu, akcentuojama pranešime, yra siekiama atsverti JAV strateginį spaudimą.
„Deklaruojamas abiejų šalių mokslinių ir finansinių pajėgumų suvienijimas prisidės prie Kinijos siekiamo technologinio dominavimo, ilgalaikėje perspektyvoje kelsiančio grėsmę NATO interesams. Bendradarbiaudamos strateginiuose sektoriuose ilgalaikėje perspektyvoje Kinija ir Rusija sieks nusverti Vakarų lyderystę“, – nurodo VSD.
