Kviečia Antrojo pasaulinio karo pabaigą minėti 8 dieną

Vilniaus meras R. Šimašius ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė suprantantis, kad bus žmonių, norinčių gegužės 9 dieną ateiti į Antakalnio kapines.

„Aš labai kviesčiau nepasiklysti tarp sąvokų ir jei žmonės nori atšvęsti nacistinės Vokietijos pralaimėjimą, tai tą padaryti, kaip ir švenčia visa Vakarų Europa, gegužės 8 dieną“, – teigė sostinės meras.

Jo teigimu, kapinių niekas neuždarys ir jos bus atviros, tačiau atėjusių į jas lauks papildoma informacija.

„Šūkis „Niekada daugiau“ neveikia. Mes matome tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, tai, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metu. Bus skirta vizualinė medžiaga, kuri bus skirta tai parodyti labai aiškiai. Nenorime prikišinėti, politikuoti ar dar kažką, bet labai aišku, kad šiandien Ukrainoje vyksta veiksmai, panašus į tuos, kurie vyko Antrojo pasaulinio karo metu. Mes tai ir parodysime“, – paaiškino R. Šimašius.

Dalis žmonių, pasak jo, gali būti pasiklydę dėl savo informacinio lauko.

„Tai būtų daugiau ne lapelių dalinimas, bet informacinė medžiaga pačiose kapinėse“, – sakė meras.

R. Šimašius taip pat akcentavo, kad tokiu būdu yra svarbu užpildyti žmonių informacijos spragas.

Sako, kad savivaldybės planai gali sukelti nereikalingų įtampų

Visgi istorikas A. Kasparavičius kritikavo tokius savivaldybės planus. Kalbėdamas apie tai, jis pabrėžė, kad populizmas yra žalingas ir pavojingas.

„Ypatingai, kada vyksta karas, kada regione yra gana ryški geopolitinė turbulencija. (…) Manyčiau, kad pagarba žuvusiems yra pirmas civilizuotos visuomenės, civilizuoto žmogaus požymis arba bruožas.

Jei dalis visuomenės nori tam tikrą pagarbą tam tikrą dieną parodyti, tai aš nemanyčiau, kad reikėtų jiems kažką organizuoti“, – „Žinių radijui“ teigė istorikas.

Jo teigimu, informacijos apie karą Ukrainoje viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje tikrai netrūksta.

„Tie žmonės, kurie tą informaciją nori susirinkti, manyčiau, tą informaciją turi“, – sakė A. Kasparavičius.

Savivaldybės bandymas suteikti atėjusiems į kapines papildomą informaciją, jo vertinimu, gali sukelti papildomų nereikalingų įtampų.

„Tai gali kelti tam tikrų papildomų apsižodžiavimų ar net apsistumdymų. Manyčiau, kad iš savivaldybės išeina perteklinė informacija. Šiuo atveju savivaldybei, ko gero, nereikėtų politikuoti. Reikėtų neleidžiamų ženklų pagal mūsų įstatymus žiūrėjimą ir skaičiavimą palikti tarnyboms“, – tvirtino istorikas.

A. Kasparavičiaus nuomone, tokia veikla kvepia savivaldybės saviveiklinė akcija.

„Ji gali atnešti daugiau žalos nei naudos, ypač, jei kiltų kažkokių apsižodžiavimų“, – akcentavo laidos dalyvis.

Tuo taip pat, anot jo, gali pasinaudoti ir Kremliaus propoaganda.

„Manyčiau, kad ypatingai karo Ukrainoje kontekste reikalinga tvirtybė, ramumas ir susiklausymas“, – komentavo A. Kasparavičius.

Istorikas taip pat priminė, kad kapinėse, į kurias minėti gegužės 9-osios eina dalis žmonių, guli ne tik rusų kariai.

„Mes negalime užmiršti fakto, kad 1944-1945 metais į sovietinę kariuomenę buvo paimta per 80 tūkst. lietuvių arba Lietuvos gyventojų ne savo noru ir ženkli dalis jų kaulų taip pat dūla įvairiose kapinėse“, – pasakojo jis.

Tad, A. Kasparavičiaus teigimu, „kovos su kaulais“ nėra racionalios.

„Šiuo atveju norėtųsi elementarios politinės išminties“, – teigė istorikas, atkreipęs dėmesį, kad kapinėse palaidoti kariai taip pat neturi nieko bendro su dabartiniu karu Ukrainoje.

Visą „Žinių radijo“ laidą klausykite čia: