„Pajėgumų tam nėra“
Lietuvos karo akademijos instruktorius ir politikos mokslų doktorantas Gintautas Razma tikino, jog norint sukelti žaibiškus smūgius, būtini pranašesni pajėgumai. O jų, anot pašnekovo, konvencinio karo srityje Rusija neturi.
„Dabartinės agresijos atveju pati dinamika rodo, kad Rusijos Federacija neturi tų žaibiško smūgiavimo pajėgumų, jeigu taip jau konkrečiai kalbėtume. Norint žaibiškai smūgiuoti būtina disponuoti pranašesnėmis technologijomis.
Bet ką mes matome šiandien ir ką gali Rusijos Federacijos karinės struktūros pasiūlyti, aš kalbu apie konvencinį karą, rodo, jog jie gali kariauti tik tipinį, tradicinį kariavimą. O manevro, greičio, ypatingai atsižvelgiant į Ukrainos geografinę būseną, nes vietovė greitam puolimui nepalanki“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė G. Razma.
Jis teigė, jog net ir per daugiau nei du mėnesius Rusijos Federacija negali pasigirti dideliu pasistūmėjimu Ukrainoje.
„Šioje vietoje kalbant apie žaibiško kariavimo, smūgiavimo pajėgumus, vertinu, kad čia labiau baimes funkcijai skirta kelti, vėl kuriamas mitas apie didelę ir galingą valstybę“, – kalbėjo Lietuvos karo akademijos instruktorius ir politikos mokslų doktorantas G. Razma.
Jo teigimu, žaibiškas kariavimas yra „vokiškoji kariavimo inovacija“, kuri sako, kad priešą reikia greitai apeiti ir smogti ten, kur jis nesitiki.
„Tam reikia turėti labai stiprių ir rimtų pajėgumų. (…) O kalbant apie branduolinius ginklus ir šiuo atveju kalbame jau ne apie konvencinį kariavimą – tu turi turėti nešančias platformas, kurių negalėtų vakarų visuomenės, priešlėktuvinės gynybos sistemos numušti.
Žaibiško smūgiavimo pajėgumų buvo deklaruojama, kad jie turi kažkokių hipergarsinių raketų, bet daug ekspertų kvestionuoja tokio ginklo turėjimo galimybę. Aš irgi atsargiai vertinčiau. Nes mes įtikėjome apie tariamus pajėgumus, kurie realiai ant žemės. Bet dabar mes matome, kad jų nėra“, – aiškino Žinių radijo pašnekovas.
G. Razma kalbėjo, jog vakarai irgi prisidėjo prie mito kūrimo apie Rusijos Federacijos karinius pajėgumus. Tačiau veiksmai „ant žemės“ parodė, jog tai tebuvo mitas.
„Šiuo metu čia labiau vyksta bandymas grasinti ir bauginti, ką būtent Rusijos Federacijos karinės struktūros ir politiniame lygmenyje bando daryti visą laiką. Tai yra jų strateginė taktika – per bauginimą, bijodamas nesiimti gintis“, – svarstė jis.
G. Razma Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ jog V. Putino grasinimų klausytis reikia, vertai tai daryti, bet svarbiausia – tinkamai reaguoti.
„Nes čia mes irgi galime įžvelgti ir desperacijos. Nes tradiciškai, autokratiniai režimai, kurie išeina į karą ir jo nelaimi, jie tiesiog žlunga. Tai čia yra Rusijos Federacijos prezidentui ir visam valdančiam elitui yra egzistencinis klausimas. Kaip ir žmonės apimti desperacijos, taip ir valstybės gali imtis kraštutinių priemonių. Bet vertinčiau tai kaip labiau derybinę poziciją, nei realią grėsmę“, – kalbėjo Lietuvos karo akademijos instruktorius ir politikos mokslų doktorantas G. Razma.
Grasinimai tokio didelio įspūdžio nebedaro
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė politologė Margarita Šešelgytė teigė, jog sunku įvertinti V. Putino grasinimų realumą.
„Mes nuo pat pradžių per daug racionaliai bandėme vertinti potencialų V. Putino elgesį. Ir todėl dabar visi ekspertai šiek tiek susilaiko nuo labai griežtų vertinimų, aiškių. Nes čia panašiai kaip su būrimu iš kavos tirščių. Tačiau ką rodo tokia retorika? Rodo, kad kovos intensyvėja ir yra noras ištraukti kokią tai pergalę. Bet iš kitos pusės, tos pergalės nėra, yra labai dideli nuostoliai. Ko gero jau yra tas pajautimas, kad bendrai vertinant situaciją, karas yra pralaimimas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė M. Šešelgytė.
Ji laidoje kalbėjo, jog dar vienas svarbus veiksnys, galėjęs iššaukti tokią Rusijos diktatoriaus retoriką – JAV aukščiausių pareigūnų vizitas į Ukrainą.
„Kuris iš esmės šiek tiek keičia situaciją, yra labai aiškus palaikymas Ukrainai. (…) O su pagalba iš vakarų valstybių, balansas gali iš esmės keistis. Ir tai labai neramina Rusiją ir V. Putiną. Ir jis bando atgrasyti vakarus, kalbėdamas apie ginklų panaudojimą, net neimplikuodamas, kokie tai ginklai gali būti. Bet naudodamas tą pačią retoriką, kuri buvo naudojama, kalbant apie branduolinį ginklą“, – kalbėjo VU TPMIS direktorė M. Šešelgytė.
Politologė prisiminė, jog anksčiau tokie teiginiai keldavo labai didelę baimę vakarų valstybėms.
„Jos tada lyg ir atsitraukdavo, bet šiai dienai tikėjimas savo jėgomis, tikėjimas, kad V. Putinas daugiau grasina, nei tikrai gali panaudoti šį ginklą auga. Ir ko gero, tokio įspūdžio kaip anksčiau ši retorika V. Putino jau nebedaro“, – kalbėjo politologė M. Šešelgytė.
Politologė laidoje teigė, jog abejoja galimu taktiniu branduolinio ginklo panaudijimu.
