Chersonas – strategiškai svarbus uostamiestis prie Juodosios jūros, esantis visai šalia Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio. Būtent iš ten pajudėjusios pajėgos dar kovo pradžioje sugebėjo okupuoti šį miestą.
Tačiau toliau rusams nusigauti nepavyko – prasiveržę dar maždaug 50 km. jie buvo sustabdyti prie kito didmiesčio – Mykolajivo, kurio apylinkėse įnirtingi mūšiai vyksta iki šiol.
Tuščioje šio miesto gatvėje ant suoliuko sėdėdami šnekučiuojasi mergina su vaikinu. Paprašius papasakoti apie gyvenimą čia, vaikinas iškart pašoka ir paeina toliau, sakydamas, kad nieko nekomentuos.
„Čia vyksta karas, jau kelias savaites gyvename be vandens“, – trumpai situaciją nupasakoja Mykolajevo gyventoja.
Miestas vandens neturi jau keletą savaičių nuo tada, kai rusai sunaikino vandentiekį. Žmonės su buteliais rikiuojasi eilėse prie autocisternų, atvežančių geriamo vandens iš Odesos regiono.
Pašnekovė pripažįsta, kad mieste likę žmonės tikriausiai įsibaiminę, tačiau tiki, kad kariai juos apgins.
„Čia mano namai, mano tėvynė. Aš nenoriu išvažiuoti“, – atsakė ji, paklausta, kodėl nesievakavo, kaip tą jau padarė apie 40 proc. gyventojų.
Planai okupuotame mieste
Mums bekalbant arčiau prieina vaikinas ir paaiškina, kodėl iš pradžių taip sureagavo. Jis ką tik pabėgo iš rusų okupuoto Chersono, todėl išsigando žiniasklaidos dėmesio.
Jis sutinka papasakoti savo istoriją su sąlyga, kad jo nefotografuosime ir neatskleisime tapatybės.
„Pabėgau iš ten, nes jis okupuotas. Dabar jie ten bando įkurti Chersono liaudies respubliką, jie nori surengti referendumą, kad viskas visiškai būtų kontroliuojama Rusijos federacijos“, – pasakoja jis.
Apie tokias rusų intencijas okupuotoje teritorijoje Ukraina skelbė nuo pat pradžių – Chersone tikimasi įgyvendinti panašų planą, koks buvo įvykdytas Donecke ir Luhanske.
Pašnekovas pažymi, kad toliau bėgti jis nesiruošia, Mykolajive jaučiasi pakankamai saugus. Tą jis pasakoje fone griaudint artilerijos šūviams – vos už 20 km vyksta įnirtingos kovos. Jei rusams pavyktų prasiveržti, grėsmė iškiltų visai pietinei šalies daliai. Patys ukrainiečiai yra įsitikinę – tai neįmanoma. Šiose apylinkėse būtent besiginančioji pusė rengia sėkmingas kontratakas ir atkovoja vieną gyvenvietę po kitos.
„Toliau nekeliausiu, nes tikiu, kad mano gimtasis miestas bus išlaisvintas. Mūsų narsiems kariams pavyks atkovoti gimtąsias žemes. Taip, čia gal ir nesaugu, bet tas pats yra visur, tas pats ir Lvive, ir Kyjive. Tu niekur negali nuo šito pasislėpti“, – įsitikinęs vaikinas.
Žmonės čia, pasak vaikino, gyvena šia diena ir jokių ateities planų nekuria, laukia, kol baigsis karas. Kada tai įvyks – niekas nežino.
Žmonės dingsta
Pasakodamas apie situaciją okupuotame Chersona, vaikinas sako, kad kol kas ten ramu. Daug žmonių jau pabėgo, todėl miestas ištuštėjęs.
„Rusų orkai uždarę miestą, nėra jokio humanitarinio koridoriaus, bet žmonės vis tiek pabėga. Girdėjau istorijų, kad išvažiuojančių kolonos buvo apšaudytos, kad orkai pasislėpė tarp civilių norėdami patekti į Mykolajevą. Tokių atvejų buvo“, – pasakojo jaunuolis.
Gyventojai bando pasprukti įvairiausiais būdais, kai kas tiesiog bėga per laukus pėsčiomis ar mina dviračiais. Jei rusai bėglius pastebi, dažniausiai šauna be perspėjimo.
Chersone likusių žmonių nenorima išleisti nenori, nes jų reikia rengiant fiktyvų referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.
„Jiems reikia žmonių, kuriuos priverstų eiti balsuoti. Nesvarbu, kaip jie balsuos, reikia tik, kad kažkas ateitų, kad jie turėtų ką parodyti per televizorių. Tokia yra situacija, ji nėra gera“, – aiškino jaunuolis.
Jis sako palaikantis ryšį su mieste likusiais žmonėmis. Šiuo metu situaciją jis apibūdina kaip ramią. Dėl planų surengti referendumą, žmonės nėra atvirai žudomi gatvėse, kaip nutiko Bučoje ir kitose okupuotose vietose.
„Aišku, ramu tol, jei nerėkausi šlovė Ukrainai ar panašių dalykų, jei nevaikščiosi su Ukrainos vėliava. Jei tiesiog neišsiskirsi iš minios, neišsišoksi, tau nieko nebus. Aišku, karių pilnas miestas, jie stabdo autobusus, tikrina pasus. Panašu, kad jie ieško tų, kas gali jiems kelti grėsmę. Nežinau, gal yra kažkokie sąrašai priešų, gal jie kažko ieško. Šito tiksliai nežinau“, – pasakojo jis.
Jo teigimu, rusų planas – aneksuoti Chersoną taip pat, kaip tai buvo padaryta Kryme ir aiškinti, kad gyventojai patys norėjo jungtis prie Rusijos.
„Žinokit, Chersono gyventojai daugiausiai ir bėga dėl to, kad jie nenori tapti šio spektaklio dalimi. Žmonės nenori Rusijos. Visi čia yra išdidūs ukrainiečiai. Žmonės bėga, nes jie nori likti Ukrainoje“, – aiškina jis.
Paklaustas, kas nutinka, jei žmonės išdrįsta pasipriešinti okupantų valdžiai, pavyzdžiui, parodyti Ukrainos vėliavą, trumpai patylėjęs jis atsako: „Jie išvežami nežinoma kryptimi.“
„Iš pradžių dar buvo protestai. Kai tik rusai atėjo, pradėjo dalinti humanitarinę pagalbą, mes ėjome į protestus. Tai truko maždaug tris savaites. Mažesni protestai vyko kasdien, sekmadieniais į juos susirinkdavo ir 1000 žmonių.
Tačiau vienu metu rusams viskas tiesiog pabodo, jie pradėjo į protestuotojus mėtyti ašarines dujas, garsines bombas. Vieną dieną jie pradėjo šaudyti į minią. Nežinau, kiek žmonių buvo sužeista. Po to žmonės jau bijojo kažką daryti“, – situaciją nupasakojo jis.
