Ežero pakrantė visuomenei neprieinama

Delfi tyrime buvo rašyta, kad į „išmiškintą“ teritoriją dėmesį atkreipusi STT ragina kuo greičiau jį sugrąžinti. Tačiau Aplinkos ministerija ir jai pavaldi Valstybinė miškų tarnyba neketina nieko imtis.

Ketvirtadienį Seime vykusios Vyriausybės valandos metu ministrui dėl šio atvejo buvo užduotas konkretus klausimas.

Delfi publikuotame žurnalisto Tomo Janonio tyrime rašyta, kad miškas šalia Gulbino ežero tapo tikra rakštimi verslininkams, kurie čia pat, parko rekreacinėje teritorijoje, įkūrė gyvenamųjų namų kvartalą.

Delfi tyrimą galite rasti čia.

Po aplinkosaugininkų tyrimų buvo nustatyta, kad tam tikrose kvartalo vietose aptverta miško žemė. Tai pagal Miškų įstatymą daryti draudžiama. Miškas turi būti atviras visiems. Tuomet aplinkos ministro pareigas ėjęs Kęstutis Trečiokas įpareigojo Valstybinės miškų tarnybos vadovus imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti.

Tačiau tuometinio aplinkos ministro kadencijai einant į pabaigą prasidėjo įdomūs dalykai. Užuot ieškojusi būdų, kaip pašalinti pažeidimus miške, Valstybinė miškų tarnyba rado kitą sprendimą. Buvo padaryta korekcija dokumentuose ir miškas tapo nebe mišku. Tai reiškia tik viena – tvora tapo legaliu statiniu, o Vilniaus gyventojams užgeso paskutinė viltis kada nors patekti į parko rekreacinę teritoriją, valstybinę žemę, kur jie turi teisę lankytis.

Galiausiai į Valstybinės miškų tarnybos padarytas korekcijas dėmesį atkreipė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Delfi susipažino su 2020 m. liepos mėnesį STT atlikta korupcijos rizikos analize Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos veikloje.

STT analizėje pirštu bedama į Verkių regioniniame parke, Didžiųjų Gulbinų gatvėje, išdygusį turtuolių kvartalą: „Pavyzdžiui, nuo 1986 m. iki 2016 m. gruodžio 21 d. dalis (0.84 ha) valstybinės žemės sklypo ploto buvo laikoma žeme, patenkančia į miško žemės plotus. 2016 m. gruodžio 21 d., VMT priėmus sprendimą Nr. S-1612-43 „Dėl Miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, minėtas valstybinės žemės plotas buvo išbrauktas iš miško žemės plotų padarant atitinkamus pakeitimus Miškų valstybės kadastre. VMT priimant sprendimą buvo remiamasi VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2016 m. spalio 24 d. rašte Nr. S-854 pateikta nuomone, kad, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.2.6 punkto reikalavimais, kitos paskirties žemės sklypuose savaime išaugę medžiai miškų plotams neturėtų būti priskirti ir VMT 2016 m. lapkričio 8 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. A3-1611-3, kuriame buvo konstatuota, kad aptariamo žemės sklypo 0.84 ha ploto dalis neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

Simonas Gentvilas


Tai, kad iš Miškų valstybės kadastro išbraukta aptariamo žemės sklypo dalis atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, patvirtino ne tik 1986 m. Verkių girininkijos medynų plano „Miškotvarka 1986“ duomenys, bet ir 2000 m. ir 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos taksoraščių duomenys, kuriuose užfiksuota informacija apie sklypo medyną (pavyzdžiui, medyno sudėtis ir kt.) patvirtino, jog aptariamoje žemės sklypo dalyje augę miško medžiai buvo identiški greta esančiame valstybinio miško masyve augantiems miško medžiams (pušys ir kt.). Pažymėtina, kad 2005–2013 metų laikotarpiu vykdyti medžių ir krūmų kirtimai galėjo reikšmingai sumažinti aptariamame žemės sklype augančių miško medžių skaičių ir rūšinę sudėtį, tačiau 2020 m. kovo 28 d. užfiksuotuose fotografijų vaizduose vizualiai nematoma reikšmingų skirtumų tarp žemės ploto, kuris iki šiol laikomas valstybinio miško žeme (kairėje metalinės tvoros pusėje), ir tarp žemės ploto, kuris VMT 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu VMT darbuotojams atlikus duomenų patikrinimą vietoje, buvo išbrauktas iš Miškų valstybės kadastro (dešinėje metalinės tvoros pusėje).“

Atsižvelgiant tai, STT vertinimu, ne tik kyla abejonių dėl 2016 m. lapkričio 8 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. A3 1611-3 VMT darbuotojo pateiktų išvadų, kad vertinama žemės sklypo dalis neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, pagrįstumo, bet atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tikrinamas žemės sklypas buvo vertintas kaip privatus sklypas, nors tai yra valstybinės žemės sklypas, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. „Todėl kyla abejonių, ar patikrinimo akto rengime dalyvavę VMT tarnybos darbuotojai buvo tinkamai įsigilinę į su vertinamu žemės sklypu susijusias aplinkybes“, - dėstoma STT korupcijos rizikos analizėje.

Galiausiai STT nurodė, kad atsakingos institucijos sugrąžintų į dokumentus mišką. O kai tai bus padaryta, visuomenė pagal Miškų įstatymą vėl galėtų lankytis šioje ežero pakrantėje.

Su tokiu pačiu prašymu į Aplinkos ministeriją ir į jai pavaldžią Valstybinę miškų tarnybą kreipėsi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Nacionalinė žemės tarnyba. Ir jie gavo neigiamą atsakymą. Valstybinė miškų tarnyba atsisakė ko nors imtis.


Ministrui nepatogus klausimas

Kaip tik apie tai Seimo narys Aidas Gedvilas ketvirtadienio Seimo posėdžio metu ir uždavė klausimą aplinkos ministrui S. Gentvilui.

„Prašau trumpo vertinimo dėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmų ir pozicijos, kai ši ignoruoja atliktus STT tyrimus ir nesutinka vykdyti rekomendacijų bei nurodymų. Ar normalu, kad Valstybinė žemės tarnyba turi atlikti Valstybinės miškų tarnybos darbus grąžinant miškus visuomenės poreikiams?“ – klausė Seimo narys.

Aidas Gedvilas


Tačiau S. Gentvilas pateikdamas atsakymą teigė nemanantis, kad jam pavaldi Valstybinė miškų tarnyba pasielgė netinkamai.

„Gulbinų gyvenvietės atveju tai ten yra rekreacinės paskirties sklypai, o rekreacinės paskirties sklypuose miškai nėra įvedinėjami į kadastrą. Tai daroma arba miško paskirties žemėje arba žemės ūkio paskirties žemėje. Tie faktai yra irgi pateikti žiniasklaidai. Įsivertinom STT išvadas, į jas atsižvelgėme. Vidinį tyrimą atlikus neradome jokių pažeidimų“, - tokį atsakymą Seime pateikė S. Gentvilas.

Nors jis teigė, kad į STT pastabas jau atsižvelgta, tačiau taip nėra. STT reikalauja, kad dokumentuose būtų grąžintas miškas, jog visuomenė įgytų teisę jame lankytis. Tačiau STT atstovė Renata Keblienė nurodė, kad šis reikalavimas iki šiol nėra įgyvendintas. Ir dėl to visuomenė negali naudotis šia teritorija.

Taip jis S. Gentvilas aiškindamas, kad VMT negali imtis veiksmų nutylėjo, kad ta pati tarnyba šį mišką „išmiškino“.