Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas prieš mėnesį paskelbė, kad nebetieks dujų Europai, jei nebus mokama rubliais. „Gazprom“ trečiadienį pranešė, jog nuo šios dienos stabdomas dujų tiekimas Bulgarijai ir Lenkijai.

„Šis pranešimas, kad vienašališkai stabdo dujų tiekimą kai kurioms Europos Sąjungos šalims, yra dar viena Kremliaus provokacija, bet nėra staigmena. Kremlius naudoja iškastinį kurą kaip įrankį šantažuoti mus. EK tam ruošėsi“, – sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

Lenkija situacijos nedramatizuoja.

„Mes priėmėme informaciją ramiai, tikėjausi, kad taip gali nutikti. Žinojome, kas tai yra, kai jie nutraukė tiekimą Ukrainai. Kalbėjau su ministru – mes turime kitas galimybes ir vartotojai nebus paveikti“, – sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Lenkija skelbia ne tik turinti pakankamai dujų atsargų, bet ir terminalą.

„Nuo spalio mėnesio atsidaro vamzdynas su Norvegija, kuris importuos didžiąją dalį dujų reikalingų dujų iš Norvegijos“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Bet Bulgarijoje situacija yra daug prastesnė.

„Taip, Bulgarijai šis sprendimas yra skausmingas. Nes Bulgarijos energetika yra priklausoma nuo užsienio tiekėjų“, – LNK sakė Lietuvos ambasadorė Rumunijoje ir Bulgarijoje Violeta Motulaitė.

LNK situaciją palygino su Lietuva. Lietuva per mietus suvartoja apie 2,5 milijardo kubinių metrų dujų, „Gazprom“ dujų yra visiškai atsisakyta, Lenkija suvartoja apie 22 milijardus kubinių metrų, 54 procentai jų – iš „Gazprom“. Na, o Bulgarija suvartoja panašiai, kiek ir Lietuva – 2,9 milijardo kubinių metrų, bet net 90 procentų iš jų iš „Gazprom“.

Anot ambasadorės V. Motulaitės, Bulgarijoje prasidėjo ir dezinformacija.

„Kurstomi žmonės, kad jei jau dabar Rusija nutraukia dujų tiekimą, tai žmonės nebeturės dujų. Bet taip nėra. Šiandien Bulgarijos premjeras pareiškė, kad dujų vartotojams nenutrauks“, – sakė ji.

„Bulgarijos Vyriausybė yra pasiruošusi tokiam scenarijui, dujų tiekimas vartotojams nebus mažinamas jokiais atvejais“, – teigė Bulgarijos ministras pirmininkas Kiril Petkov.

Bulgarija skelbia, kad dujų atsargų turi mėnesiui, o birželį tikisi atidaryti dujotiekį per Graikiją dujoms iš Azerbaidžano.

„Manau, kad tai šiek tiek ir nuramina žmones, gyventojus, kad jie neišeitų į gatves“, – teigė V. Motulaitė.

Oficialus Rusijos argumentas – dujos sustabdytos, nes nemokama rubliais. Bet jei dujos sustabdytos tik šioms šalims reiškia, kad kitos moka rubliais?

„Atsiranda tarpininkas, kuris ima eurus, išverčia juos į rublius, pasiima savo maržą. Turbūt tokių yra, mano žiniomis yra tokių“, – sakė energetikos ministras D. Kreivys, patvirtindamas, kad taip veikiama ir Europoje.

Pagrindinė priežastis, kodėl lenkams ir bulgarams sustabdytos dujos įvardijama kita – šantažas Europos lyderiams ir pirmiausia – Vokietijai.

„Rusija siekia ne tik paspausti Lenkiją, bet ir kitas ES šalis per didesnes gamtinių dujų kainas, galbūt atgrasyti nuo toliau svarstomų sankcijų“, – sakė politologas Ramūnas Vilpišauskas.

„Gazprom“

Daugiausiai pinigų, net 70 procentų Europa Rusijai sumoka už naftą, ne dujas. Atsisakyti Rusijos naftos Europai yra lengviau nei dujų. Kaip tik antradienį Vokietijos Vyriausybė pranešė, kad sutinka su rusiškos naftos embargu.

„Tas žingsnis man kažkaip labai tampriai susijęs su tokiu netiesioginiu signalu tai pačiai Vokietijai, kad jeigu jie pritars naftos embargui, tai ir jie gaus tą patį, ką gauna Lenkija ir Bulgarija – dujų tiekimo sustabdymas“, – LNK sakė europarlamentaras Andrius Kubilius.

Ekspertams Rusijos ir Europos konfrontacija dėl energetikos dabar primena vadinamąjį viščiuko žaidimą iš kino filmų – kai du automobiliai visu greičiu liekas vienas priešais kitą, tas, kuris pirmas išsigąs – bus pralaimėtojas.

„Svarbiausias klausimas – kas sumirksės ir atsitrauks pirmas. O kas galvos strategiškai ir tiesiog mažins priklausomybę“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Matydami, kad visas procesas juda link atsiskyrimo nuo Rusijos energetinių resursų, jie bandys sukelti kaip galima daugiau žalos“, – LNK sakė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

„Gazprom“ sustabdžius dujas, Bulgarijos prezidentas jau pareiškė, kad Bulgarija nepritaria ginklų tiekimui Ukrainai, rusai Bulgarijoje turi svarbų kozirį – dujas bulgarams iki šiol tiekė už politinę kainą – pigiau.

„Jų pagrindinė problema, ne kur nusipirkti ar įsigyti dujų, bet už kiek, kaina. Nes Bulgarijoje šiuo metu dujų kaina yra gerokai žemesnė nei ES vidurkis“, – sakė ambasadorė.

Lietuvai „Gazprom“ nebeaktualus, bet situacija keičiasi. Klaipėdos terminalo visiškai užtenka ne tik Lietuvai, bet visoms Baltijos šalims. Tačiau pakankamu dujų tiekimui žiemai dar nepasirūpino suomiai. Dabar ir Lenkija prarado esminį dujų šaltinį.

Karas Ukrainoje. Balandžio 23-oji

Energetikos ministras sako, kad pirmiausia terminalas bus Lietuvai.

„Mes esame visiškai saugūs, turime terminalą. Save apsirūpiname pilnai ir riboti nieko nereikės“, – tikino D. Kreivys.

„Mes kvietėme prisidėti ir mūsų kaimynus prie terminalo finansavimo už ES pinigus. Jie tuo metu atsisakė. Dabar mes to nebandome kažkaip skausmingai priminti, bet akivaizdu, kad terminalą pirmiausia naudosime apsirūpindami patys“, – kalbėjo A. Kubilius.

Vakarai dar praėjusių metų rudenį pradėjo ruoštis, kad rusai užsuks dujas. Bene labiausiai dėl Europos dujų stengiasi amerikiečiai.

„Pastaruosius mėnesius, net iki invazijos stengiamės didinti gamtinių dujų tiekimo galimybes Europos šalims. Nes mes tikėjomės, kad tai gali įvykti. Prašėme kai kurių Azijos šalių, turinčių perteklinį tiekimą tiekti dujas Europai“, – teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Europa ruošiasi žiemai be rusiškų dujų. Vokietija jau pripildė trečdalį saugyklų dujų ir ypač naftos stabdymas ilgesnėje perspektyvoje skaudžiausiai kirs pačiai Rusijai.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:

„Europa turi svertus Rusijos atžvilgiu“

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala LNK teigė, jog „Gazprom“ elgesys gali sukelti atvirkštinį efektą.

„Mes iš karto matome, kad bendro sutarimo dėl to, kad iš karto reikėtų pradėti taikyti griežtas sankcijas dujoms nėra, tam prieštarauja bent kelios valstybės – Vengrija, taip pat tam nepritaria Vokietija. Bet, matyt, strateginiame lygmenyje pokytis jau yra įvykęs.

Kitaip tariant – yra laiko klausimas, kada Europa atsiribos nuo rusiškų dujų. Ir tos spaudimo priemonės, kurias dabar daro Kremlius, gali duoti atvirkštinį efektą“, – sakė L. Kojala.

LNK pašnekovas priminė, jog kadaise ir spaudimas Lietuvai per dujų sektorių tapo pagrindine paskata turėti suskystintųjų dujų terminalą.

Paklaustas, kaip gali būti sunku susitarti visoms šalims, L. Kojala teigė, jog šis klausimas gali išlikti problemiškas.

„Turbūt matysime įvairios informacijos, tuo pačiu suprantant, kad Rusija bando naudoti turimus svertus Europos atžvilgiu. Bet Europa taip pat turi svertus Rusijos atžvilgiu, nes jai reikia pajamų, kurias ji generuoja būtent iš dujų sektoriaus.

Nėra taip paprasta dujas parduoti kažkur kitur, nes tai yra susiję su infrastruktūra, dujotiekiais, kurie buvo statomi ne viena dešimtmetį. Norėčiau manyti, kad Europa šiandien irgi jau supranta ir gali naudoti tai kaip geopolitinio spaudimo priemonę“, – sakė RESC vadovas L. Kojala.

Visą LNK pokalbį su L. Kojala žiūrėkite čia: