Pasakyti, kiek apskritai Lietuvos rusai dalyvauja protesto akcijose, sunku.
„Klausimas – kokiuose protestuose. Kaip mes išsiaiškinsime, ar į protestą atėjo rusas? Jeigu kalbėtume apie protestus, kurie yra rengiami organizacijų arba atskirų asmenų, tai mes negalime nei patvirtinti, nei paneigti, ar ten yra rusų. Esu įsitikinęs, kad yra, – ir jaunesnių, ir kitokių. Juk nestovės su užrašu – „aš rusas, dalyvauju proteste“. Kitas dalykas yra oficialios (rusų bendruomenei atstovaujančios) organizacijos arba politinės partijos. Šiuo atveju iš tikrųjų tyla“, – „Delfi“ sakė portalo ru.delfi.lt vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas.
Beje, jis pateikė pavyzdžių, kur Lietuvos rusai aiškiai išreiškė savo nuomonę.
„Reikia priminti: buvo protestas Klaipėdoje, man atrodo, antrą savaitę po karo, – būtent Klaipėdos rusakalbiai prieš karą. Pamenu, rašėme apie tą protestą. Jie tada išėjo pasisakyti, nes buvo labai didelė pykčio banga, kai pradėjo visus rusus su įvairiais kaltinimais į vieną katilą mesti“, – sakė O. Jerofejevas.
Kalbant apie akademinius ir kultūrinius centrus, pasak jo, vienas iš pirmųjų, kuris pasisakė, buvo Rusų dramos teatras.
„Ir paskui jie labai aktyviai visur dalyvauja, aš pats iš jų feisbuko matau, kad eina ir pas ukrainiečius savaitgalį, kur Šiuolaikiniame meno centre reikia vaikus visą dieną užimti, kviečia artistų. Vyksta daugybė visokių iniciatyvų, kurios prisideda prie paramos. Jie nebėgioja po miestą su vėliavomis – „mes rusai, padedame“. Daug žmonių padeda, to neafišuodami“, – kalbėjo O. Jerofejevas.
Pasak jo, dar vasarį buvo viešas rusų akademinės bendruomenės, Lietuvos intelektualų laiškas, kurį pasirašė daugybė universiteto dėstytojų, kitų žinomų vietinių rusų arba su rusų kultūra susijusių žmonių, – jie viską labai griežtai įvertino. Buvo ir Rusų filologijos katedros dėstytojų.
„Iš naujai (per paskutinį penkmetį) iš Rusijos atvykusių rusų: kai buvo didžiulis mitingas prie ambasados, jie irgi kartu dalyvavo, išėjo pasisakyti. Man pačiam iš Rusų filologijos skambina žmonės, sako: „Pas mus studentai, dėstytojai savanoriauja.“
Visagine jaunimas buvo suorganizavęs peticiją „Baltijos šalių rusai prieš karą“. Lietuvoje tokia iniciatyva apskritai pirmoji. Paskui panašias peticijas ėmė inicijuoti estų ir latvių rusai, bet viskas prasidėjo Lietuvoje, Visagine“, – pasakojo O. Jerofejevas.
Pasak jo, galima įvairiai svarstyti ir procesus, susijusius su stačiatikių bažnyčia Lietuvoje.
„Šis metropolitas buvo pirmasis, kuris parašė ir išdėstė savo poziciją. Kitas dalykas, kad jam liko dar metai laiko, tad pasiduoda spaudimui dėl kitų kunigų. Tiesiog turbūt ruošia kelią Amvrozijui, kuriam Maskva tikriausiai šiek tiek daugiau vadovauja. O šitas vienas pirmųjų pasakė, kad yra prieš, ir jis nepalaiko Gundiajevo (metropolito Kirilo)“, – svarstė O. Jerofejevas.
Bendruomenė fragmentuota
Ieškantiems priežasčių, kodėl nėra vieno bendro didesnio Lietuvos rusų judėjimo prieš karą, žurnalistas aiškino, kad Lietuvos rusų bendruomenė labai fragmentuota, nėra kas jų vienija.
„Rusai čia labai skirtingi. Mūsų skirtumas nuo Latvijos ir Estijos – pas mus politine prasme nėra ryškių politinių partijų. Yra kažkoks Rusų aljansas arba iš viso pasenusi partija Rusų sąjunga, kurią jau visi seniai pamiršo, kokie trys pensininkai ten gal dalyvauja. Yra daug aktyvių žmonių, ypač jaunesnių, bet nėra kokios nors vienijančios organizacijos arba žmonių. Viskas fragmentuota – vieni Klaipėdoje, kiti Vilniuje, kiti dar kažkur“, – aiškino O. Jerofejevas.
Dar vienas dalykas, kuris dalį žmonių stabdo, pasak žurnalisto, yra bendrai vyraujanti atmosfera jų atžvilgiu.
„Atvirai pasakysiu: žmonėms, matant tokį vajų feisbuke, jokio noro nelieka dar eiti ir aiškinti bei išsakyti savo poziciją. Dalis tiesiog taip mąsto: „Kas čia darosi? Mes gyvename savo valstybėje ir girdime iš visų kampų kažkokius blėnis apie save.“ Yra toks elgesio modelis – žmonės visa tai mato ir tiesiog stengiasi laikytis toliau nuo viso šito idiotizmo“, – sakė O. Jerofejevas.
Nemano, kad Lietuvos rusus reikėtų badyti pirštais
Žurnalistas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas svarstė, kad, pirmiausia, pačios bendruomenės narių reikėtų klausti, kodėl jie organizuotai neišeina į protesto akcijas prieš karą Ukrainoje.
„Man atrodo, kad žmonės, kurie norėjo, tose protesto akcijose, organizuojamose čia nuo karo pradžios, tikrai dalyvavo, ir ne vien tik lietuviai. Aš tikiuosi, kad buvo ir rusų“, – sakė V. Savukynas.
Žurnalisto vertinimu, klausimas dėl karo Ukrainoje yra ne tautybės, – apskritai sąžiningas žmogus negali palaikyti žudynių Ukrainoje.
„Kiek turi tai viešai pareikšti protesto akcijose, aš nežinau. Galbūt ir galėtų, bet, nemanau, kad dėl to, jog nebuvo būtent rusų organizuoto protesto, reikėtų į juos badyti pirštu“, – teigė V. Savukynas.
Pašnekovas asmeniškai nemato spaudimo rusų bendruomenei Lietuvoje.
„Galbūt aš klystu, bet bent jau aš to nematau“, – sakė V. Savukynas.
Žurnalistas skeptiškai vertino iniciatyvas keisti Rusų dramos teatro pavadinimą.
„Aš nežinau, ar tai, kad mes pakeisime pavadinimą, padėtų ukrainiečiams kovoje su Rusijos armija? Man atrodo, kad nelabai padės. Koks to būtų tikslas? Ar tai sumažins rusiškos propagandos Lietuvoje? O keistume į kokį? Tada kaip ir turėtų būti Lenkų dramos teatras sugrąžintas“, – kalbėjo V. Savukynas.
Lietuvos ir Latvijos situacijos skirtingos
Vykstant rusų protestams Latvijoje, sakoma, kad lyginti Lietuvos ir Latvijos rusų nereikėtų, aiškino LNK Žinios.
Pasak verslininko Viktoro Voroncovo, tai visiškai skirtingose aplinkose gyvenantys žmonės. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos rusams buvo suteikta pilietybė, priešingai nei kitose Baltijos šalyse.
„Ten labai daug žmonių iš karto negavo pilietybės, žmonės buvo be jos, ilgą laiką turėjo pilkus pasus. Ir dėl to tie žmonės mažiau integravosi į Estijos ar Latvijos visuomenę“, – sakė jis.
Be to, Latvijoje rusakalbiai sudaro vos ne pusę visų gyventojų. Tarp jų – visuomenininkai, aktoriai, kiti garsūs žmonės, kurie ir formuoja visuomenės nuomonę.
Lietuvoje rusų gyvena tik apie 5 procentus. Tad ir rusiškų televizijos programų beveik nėra.
Lietuvos rusai informacijos ieškosi svetur.
„Viskas yra „Youtube“, viskas iki šiol veikia, kažkokių fragmentų vis tiek atskrenda. Bet reikia suprasti – 12 ar kiek ten metų intensyvios propagandos“, – LNK sakė tapytojas Rodionas Petroffas.
Stumiami į paraštes
Lietuvos rusai vis dar nustumiami į paraštes, sako verslininkas V. Voroncovas.
„Parašyti tik vieną įrašą feisbuke, kad Lietuvos rusai – Lietuvos dalis, yra per mažai, ypač dabar, tokiu sudėtingu laikotarpiu, kai vyksta karas“, – LNK sakė pašnekovas.
V. Voroncovas socialiniuose tinkluose griežtai pasisakė prieš karą Ukrainoje ir imperialistinį Vladimiro Putino režimą. Anot jo, taip galvoja ir daugiau Lietuvoje gyvenančių rusų, tačiau pripažįsta, kad tai yra mažuma.
„Man trūksta prezidento vaidmens šioje situacijoje. Kodėl jis nebendrauja su rusakalbiais? <…>. Reikia surengti kokį nors bendrą susitikimą, suburti du šimtus, tris šimtus rusų, tūkstantį“, – savo idėja dalijosi verslininkas.
Klaipėdoje gyvena didžiausia rusų bendruomenė Lietuvoje. Apie trečdalį visų uostamiesčio gyventojų yra rusakalbiai.
„Aš galiu ant vienos, na, gerai, ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti tuos, kurie laikosi ne prokremlinės, bet labai aiškios pozicijos, ginant Ukrainą. Pagarba tiems Klaipėdos rusakalbiams“, – LNK kalbėjo Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
