Ne ką mažiau stebina ir valstybės pareigūnų bei tarnautojų elgesys tokiai klaidai išaiškėjus – iš pradžių nekalto žmogaus atsiprašoma, o vėliau, kai šis gindamas savo teises bando ieškoti kaltų ir prašo atlyginti padarytą žalą, iš jo dar kartą pasityčiojama. Bet tada jau – visos Lietuvos Respublikos vardu.
Tai, į kokią situaciją pateko vilnietis Darius M., ko gero, nesinorėtų palinkėti net didžiausiam savo priešui – vieną dieną į jo darbovietę įsiveržė Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie kolegų akivaizdoje vyrą apkaltino padarius nusikaltimą, uždėjo antrankius ir išsivežė į policijos komisariatą. O čia – pareiškė įtarimus dėl padaryto nusikaltimo, uždarė į areštinę, nes jis esą „bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus“.
Pareigūnai net nebandė aiškintis, ar tikrai sulaikė tą asmenį, kuris galėjo padaryti nusikaltimą, kurie jį tyrė – nors „įtariamasis“ nuo pat pradžių aiškino, jog tyrėjai suklydo, šie juo netikėjo, esą per savo darbo praktiką matė tiek nusikaltėlių, jog jeigu jų žodžiais tikėtų, nebūtų išaiškinę jokio nusikaltimo.
Bet tai, ką kalbėjo „įtariamasis“, buvo tiesa – iš tikrųjų jis nebuvo padaręs jokio nusikaltimo, net neturėjęs reikalų su policija, o pareigūnai tikrai suklydo ir sulaikė visiškai ne tą asmenį. O kad suklydo, tai tik jų pačių kaltė.
Sulaikė matant bendradarbiams
Visa ši istorija prasidėjo, kai Vilniaus rajono policijos komisariate buvo gautas vieno vyro pareiškimas. Jame jis nurodė, kad nenustatytos tapatybės asmuo, važiavęs juodos spalvos automobiliu BMW, žodinio konflikto metu jam sudavė apie 4 smūgius kumščiu į veido sritį, taip pat 8 kartus spyrė koja į rankas, krūtinę bei kojas.
Tirdami šį pareiškimą jau kitą dieną policijos pareigūnai nustatė įtariamąjį – Darių M. Į jo darbo vietą atvykę policininkai nutarė šį sulaikyti – matant maždaug 20 kolegų jam buvo uždėti antrankiai. Pareigūnai nurodė, kad jis yra sulaikomas dėl padaryto nusikaltimo, todėl buvo įsodintas į tarnybinį policijos automobilį ir nuvežtas į komisariato areštinę.
„Nuo pat sulaikymo momento mane sulaikiusiems pareigūnams aiškinau, kad įvyko klaida, prašiau sudaryti galimybę pateikti savo asmens dokumentą, jog būtų nustatyta mano tapatybė, aiškinau, kad įvykyje, dėl kurio buvau sulaikytas, nedalyvavau, tačiau pareigūnai nieko nesiaiškino, o paskui mano motinai telefonu pranešė, jog įvykdžiau nusikaltimą ir dėl to esu uždarytas į areštinę“, – sakė Darius M.
Vyras prisiminė, kad policijos komisariato areštinėje jam buvo nurodyta nusirengti ir čia buvo atlikta jo asmens apžiūra, taip pat buvo paimti pirštų atspaudų pavyzdžiai lyginamajam tyrimui.
Įtarimai dėl esą įvykdyto nusikaltimo Dariui M. buvo pareikšti šiam praleidus beveik parą areštinėje.
„Į areštinę atvyko mano advokatė, kuri vyresniajai tyrėjai nurodė, kad galimai yra įvykusi klaida, tačiau pareigūnė jokių aplinkybių daugiau netikslino ir netrukus man buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką – dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, taip pat buvau apklaustas įtariamuoju, – teigė Darius M. – Po šios apklausos buvau nuvestas atgal į laikinojo sulaikymo kamerą, o dar po valandos man buvo įteiktas „nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį“, nurodant, kad nepasitvirtino įtarimas, jog padariau nusikalstamą veiką. Tada tyrėja atsiprašė, man ir advokatei pasakė, kad tiesiog įvyko klaida rašant įtariamojo pavardę.“
Informaciją gavo „iš aplinkos“
„Iš aplinkos buvo gauta informacijos, kad jis su savo draugu nuolat vykdo viešosios tvarkos pažeidimus“, – savo tarnybiniame pranešime nurodė policijos tyrėja.
Anot jos, tas draugas – Darius M. Siekiant nustatyti jo gyvenamąją vietą ir kitą informaciją, tyrėja policijos sistemoje nurodė jo galimus gimimo metus ir netrukus gavo informaciją tik apie vieną asmenį ir iš karto nutarė jį sulaikyti. Bet, kaip vėliau paaiškėjo, tai nebuvo tas asmuo, kuris galėjo įvykdyti nusikaltimą.
Oficialiai ikiteisminis tyrimas Dariaus M. atžvilgiu buvo nutrauktas tik praėjus savaitei po jo sulaikymo, šį nutarimą pasirašė tyrimą kontroliuojantis prokuroras.
Kadangi policijos pareigūnai nustatė netikslią informaciją apie viešosios tvarkos pažeidime galimai dalyvavusius asmenis, šios informacijos nepatikrino ir dėl grubios klaidos daugiau kaip 24 valandoms ne tik sulaikė Darių M., bet ir šiam pareiškė įtarimus padarius nusikalstamą veiką, taip pat taikė kitas procesinės prievartos priemones, niekuo su nusikaltimu nesusijęs Darius M. kreipėsi teismą dėl patirtos žalos atlyginimo.
Byloje atsakovu jis patraukė Lietuvos valstybę – jai atstovavo Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Darius M. teismo prašė jam priteisti 10 tūkstančių eurų neturtinei ir daugiau kaip 800 Eur turtinnei žalai atlyginti. Pastarąją sumą sudarė ne tik už dvi darbo dienas negautas darbo užmokestis, bet ir advokatei už atstovavimą sumokėti pinigai.
Kaip įmanydami kratėsi atsakomybės
Generalinė prokuratūra teismui nurodė, kad pranešime prokurorui apie ikiteisminį tyrimą nebuvo jokių duomenų nei apie Darių M., nei apie kitus asmenis, galimai įvykdžiusius nusikalstamą veiką, todėl prokuroras neturėjo jokio pagrindo manyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai galimai sulaikys ne tą asmenį ar padarys kitų proceso normų pažeidimų.
„Prokuroras rezoliucija pavedė policijai atlikti ikiteisminį tyrimą“, – prokuratūra nurodė, kad tyrimą kontroliuojantis prokuroras nei pats priėmė sprendimą taikyti procesinės prievartos priemones Dariaus M. atžvilgiu, nei tokius nurodymus davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
Tuo metu Vilniaus policijos atstovai aiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, o aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus įstatymuose nustatytomis priemonėmis.
„Dariaus M. argumentai, kad iš jo pateiktų prašymų nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo ir galėjo suprasti, jog nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, nepaneigia ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomone, laikinas sulaikymas jam buvo skirtas pagrįstai, siekiant užkirsti kelią galimam proceso trukdymui“, – nurodė policija.
Be to, policijos atstovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad „procesinės prievartos priemonės panaikinimas nepatvirtina jos paskyrimo neteisėtumo, o priešingai – patvirtina jos taikymo proporcingumą“ ir netgi pareiškė, kad Dariui M. esą net nebuvo pareikšti įtarimai, nors bylos medžiagoje buvo tvirtinama priešingai.
Teisingumo ministerija taip pat nesutiko su Dariaus M. pareikštu ieškiniu, be to, jos atstovai teismo prašė ministeriją pašalinti iš proceso, nes byloje keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų ir procesinių sprendimų atitikimo įstatymų nuostatoms.
„Teisingumo ministerija yra asignavimų valdytoja atlyginant žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista“, – pabrėžė jos atstovai.
Sulaikytas „įvykus žmogiškai klaidai“
Pasak teismo, policijoje atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, jog policijos vyriausioji tyrėja, vykdydama ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas, nesilaikė baudžiamojo proceso principų, ignoravo ikiteisminiam tyrimui keliamus tikslus, pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus bei padarė grubius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Už tai pareigūnei buvo skirta tarnybinė nuobauda.
Pasak teisėjų, policija Dariaus M. sulaikymą pripažino neteisėtu, nutarimas laikinai sulaikyti asmenį buvo panaikintas, nurodant, kad šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo tvirtinti ar bent minimaliai įtarti, kad Darius M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus, kaip buvo teigiama policijos dokumentuose.
„Nebuvo jokio poreikio suvaržyti jo laisvę, o būtinus proceso veiksmus šiuo atveju buvo galima atlikti ir nesulaikant asmens“, – teigiama teismo dokumentuose.
Bylą išnagrinėjęs teismas taip pat pažymėjo, kad po šio įvykio praėjus beveik mėnesiui policija raštu kreipėsi į Dariaus M. darbovietę ir atsiprašė už jam sukeltus nepatogumus bei informavo, kad jis buvo sulaikytas „įvykus žmogiškai klaidai“.
Nors neturtinė žala buvo įvertinta labai maža suma, šio teismo sprendimo Darius M. nebeskundė, tačiau apeliacinį skundą įteikė prokuratūra – Viešojo gynimo skyriaus prokuroras nesutiko, kad vyro advokatei už atstovavimą teisme ginant Dariaus M. teises, teismas priteisė 653 Eur. Anot valstybės atstovo, tai pernelyg didelė suma, nes esą pagal įstatymus advokatei turėjo būti priteista ne daugiau kaip 343 Eur. Tokiai pozicijai pritarė ir policija.
Gavo pylos ir iš teismo
Valstybės apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nesutiko su prokurorų pozicija ir nusprendė, kad ne tik pagrįstai iš valstybės buvo priteisti 653 Eur, kuriuos Darius M. buvo sumokėjęs advokatei už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, bet ir papildomai priteisė dar 363 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
„Bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl Lietuvos valstybės atstovų priimtų sprendimų, nepripažįstant pareigūnų padarytos neteisėtos veikos, nesiekiant ginčą išspręsti bendradarbiavimo būdu, per įmanomai trumpiausią laiką“, – teisėja Rūta Petkuvienė pažymėjo, kad Darius M. turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo, o valstybės atstovai netinkamai elgėsi procese dėl žalos atlyginimo ir nesiekė kompromiso išsprendžiant kilusį ginčą.
Anot teismo, prokuroro nutarime Dariui M. panaikinti įtarimus aiškiai yra nurodyta, kad „įtariamuoju apklaustas Darius M. su minimu įvykiu visiškai nesusijęs“, o dėl padarytos grubios klaidos tyrėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda.
„Net esant pagrįstam ieškiniui ir suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, Lietuvos valstybei atstovaujančios institucijos nepripažino ieškinio nė iš dalies, taip tęsdamos teismo procesą ir didindamos bylinėjimosi išlaidas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, jog Darius M. laikinai buvo sulaikytas pagrįstai, nors bylos medžiagoje esantys dokumentai paneigė tokią poziciją“, – pažymėjo teisėja.
