Jis antradienį Vokietijoje esančioje JAV karinėje bazėje Ramšteine dalyvavo pasitarime dėl Ukrainos karinių pajėgumų stiprinimo ir ilgalaikių šalies saugumo poreikių.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas į Vokietiją pakvietė gynybos ministrus ir aukšto rango kariuomenių atstovus iš 40 sąjungininkių šalių, tiek NATO, tiek kitų su JAV artimai bendradarbiaujančių valstybių, tokių kaip Australija ar Japonija. Buvo aptarta, kaip geriausia stiprinti Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos karinius pajėgumus šiuo metu, taip pat – karui pasibaigus. Pasak A. Anušausko, Lietuva iš savo sandėlių atiduoda Ukrainai viską, ką gali.

„Lietuva pirmąją paramą ginkluote suteikė dar prieš karo pradžią – perdavėme „Stinger“ sistemas ir iki karo spėjome apmokyti jomis naudotis. Prasidėjus karui, Ukrainą Lietuvos karinė parama pasiekė jau trečiąją dieną. Šiuo metu Lietuvos karinė parama siekia 100 mln. eurų“, – teigia ministras.

A. Anušauskas akcentavo, kad Lietuva ne tik tiekia Ukrainai karinę paramą, bet nuo 2017-ųjų iki pat karo pradžios vykdė ir karinę mokymo misiją Ukrainoje, kuri faktiškai jau atnaujinta nauja forma – Ukrainos kariai Lietuvoje mokomi naudotis vakarietiška ginkluote. Ministras pakvietė prie šių mokymų prisijungti ir sąjungininkų instruktorius.

Susitikimo metu taip pat buvo aptariami pastarieji okupacinės Rusijos kariuomenės puolamieji veiksmai Ukrainos rytuose. Anot A. Anušausko, Rusijos grėsmė ir priešiškumas Europos saugumui ir ypač Baltijos regionui toliau išliks didelis ir ilgalaikis. Ministras bendraudamas su sąjungininkais pabrėžė, kad būtent dėl to Lietuvoje reikšmingai didinamas gynybos biudžetas ir gynybiniai pajėgumai, o iš NATO reikalaujama rytinio Aljanso pakraščio sustiprinimo.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją