„Delfi“ žurnalistas Edgaras Savickas lankėsi Kijevo apskrityje. Situacija pačioje sostinėje jam didelio įspūdžio nepadarė.
„Tiesiog yra labai sumažėję žmonių. Vietiniai sako – nuo pusės iki trečdalio turbūt šiuo metu yra išvažiavę. Iš pradžių daug išvažiavo, dabar po truputį grįžinėja“, – laidoje „Delfi tema“ sakė E. Savickas.
Pasak žurnalisto, baisiausia situacija yra priemiesčiuose.
„Tai – Hostomelis, Buča, Irpinė. Šiaurės Rytų pusėje – Brovarai. Ten mačiau daug sugriautų gyvenimų. Paprastai įsivaizduokite, tiesiog moteris pasakojo, kad vasario viduryje baigė remontuoti savo trijų kambarių butą, o už kelių savaičių ar už savaitės pas ją atėjo ginkluoti vyrai, liepė su vaikais eiti į rūsį. Grįžusi ji nieko tame bute nerado“, – pasakojo E. Savickas.
Pasak žurnalisto, dabar ukrainiečiai diskutuoja, ar reikės remontuoti tuos namus, ar griauti ir statyti naujus.
„Sako: „aš neįsivaizduoju, kokia valstybė man galėtų kompensuoti tą turtą“, tai čia – kalbant tik apie materialinius dalykus, o kiek dar buvo išgyvenimų, kiek pažįstamų, draugų, giminių galbūt ir žuvo, tai – baisu“, – sakė E. Savickas.
Galioja taisyklės
Kijevo apskrityje lankęsis žurnalistas pasakojo, kad pavojaus gyvybei nejautė.
„Iš pradžių reikia priprasti prie žmonių su ginklais, blokpostų, pavojaus signalų, bet turbūt dienos tam užtenka. O tada didžiausias pavojus yra ilgo nuotolio raketos, kurios nežinia kada ir kur gali nukristi, minos ir visokie slapukai, kurių paliko išeidami rusų kariai.
Teko kalbėti su išminuotojais, kurie pasakojo, kaip dirba, tai ir pasitraukus rusų armijai buvo nukentėjusių, kurie, pavyzdžiui, atidaro automobilio bagažinę, ir tiesiog susprogsta vietoje“, – kalbėjo E. Savickas.
Pasak žurnalisto, kur nori, gali nueiti tik pačiame Kijeve, ir tai rekomenduojama laikytis komendanto valandos.
„O tuose rajonuose yra bokpostai, pro kuriuos vis tiek turi paaiškinti, kodėl važiuoji. Mums padėjo Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovai, kurie visur vežė, žinojo tam tikrus slaptažodžius, paaiškindavo, kad mes akredituoti, patikrinti, o ne kažkokie diversantai“, – sakė E. Savickas.
Rusiškai nebūtinai prakalbinsi
Paklaustas apie sutiktų žmonių psichologinę būseną, žurnalistas pasakojo, kad jiems tai jau nebėra pirminė karo stadija.
„Jie yra susitaikę ir bando ieškoti išeičių. Žodis, kuris dažniausiai padėdavo pradėti pokalbį yra „įrodymai“ (dakazucha – rusų kalba). Nes jie yra pikti, jie nori atkeršyti, nori kažkaip atgauti savo savigarbą“, – sakė E. Savickas.
Įdomus buvo žurnalisto pastebėjimas, kad Ukrainos sostinėje bandymai prakalbini žmones rusų kalba nebūtinai bus sėkmingi.
„Antrą dieną pasivaikščiojęs po Kijevą supratau, kad iš pradžių galbūt reikia kreiptis angliškai, tada jie mato, kad nesi priešas. Bet, jeigu nemoka angliškai, tada gali pereiti prie rusų kalbos. Priemiesčio rajonuose, kadangi matė, kad esame žurnalistai, kai kurie tiesiog atsisakydavo, matyt nenorėdavo prisiminti, bet kiti normaliai pabendraudavo“, – pasakojo E. Savickas.
Pietuose – meras su „Kalašnikovu“
Kitas „Delfi“ žurnalistas Vytenis Miškinis lankėsi Ukrainos Pietuose. Jis ten buvo ir tada, kai Šv. Velykų išvakarėse Rusijos pajėgos apšaudė Odesą.
„Aš tuo metu, kai bombardavo Odesą, buvau Mykolajive. Ten, kad žemė dreba jaučiasi nuolat. Ten tik atvažiuoji, ir yra toks griaustinio garsas fone, tai realiai artilerija apsišaudo tiek rusų, tiek ukrainiečių kariai. Dvidešimt kilometrų nuo ten yra frontas, kur vyksta labai intensyvūs mūšiai“, – pasakojo V. Miškinis.
Pasak žurnalisto, nuolat bombarduojamas ir pats Mykolajivo miestas.
„Susitikome su meru, tai meras atėjo su karine uniforma, su „Kalašnikovu“. Jis sakė, kad nuolat pačiam reikia keisti vietas, kad jis yra labai svarbus taikinys. Ir pats miestas yra rusams labai svarbus taikinys, nes, jeigu kristų Mykolajivas, tada jie galėtų eiti toliau į Odesą, ir realiai atkirsti Ukrainą nuo jūros, kas yra gyvybiškai svarbu“, – komentavo V. Miškinis.
Ataka Odesos gyventojams buvo netikėta
Žurnalistas priminė, kad Odesoje raketos pataikė į daugiabutį, į kapines.
„Tuo metu buvome vaikų ligoninėje, kur palatos yra įrengtos rūsiuose, ir mums daktarė pasakė, kad tik ką atėjo naujienos, kad į Odesą pataikė raketos. Tada gal po valandos mes pajudėjome Odesos link“, – sakė V. Miškinis.
Vykdami jie girdėjo gandų esą žmonės išsigando ir bėga iš miesto, bet patys to patvirtinti negali, nes jokių išvykstančiųjų eilių nematė.
„Iki tol mieste buvo gana ramu. Jis pasiruošęs, ten užminuotas paplūdimys. Ir ten yra tokia nuotaika, kad pirma turi kristi Mykolajivas, o kol jis laikosi, tol Odesos gyventojai yra saugūs. Ta ataka buvo netikėta“, – aiškino V. Miškinis.
O, kalbant apie bėgančiuosius nuo karo, tai jų eilių žurnalistas nematė ne tik prie Odesos, bet ir apskritai prie Ukrainos sienos.
„Pasienyje išvažiuojant jau eilių nėra. Buvome vieninteliai, kurie tuo metu išvažiavome. O eilės yra jau grįžtančių į Ukrainą žmonių“, – sakė V. Miškinis.
Gyvena be vandens
Ukrainos Pietuose lankęsis žurnalistas sutiko, kad padidintas pavojus yra, tačiau teigė tiesioginio pavojaus gyvybei per kelionę nejautęs.
„Mums net sakė, kad šansas žūti yra vienas iš 20 tūkstančių. Palyginimui, autoavarijoje yra vienas iš septynių milijonų. Padidintas pavojus yra. Mus lydėjo Rados deputatas, kuris puikiai žino situaciją Ukrainoje, ir vienu metu jis liepė užsidėti neperšaunamas liemenes, ir pats užsidėjo, kai per atkovotą teritoriją, kur, sakė, visai netoli rusai, ir gali mus pasiekti, važiavome Mykolajivo link“, – sakė V. Miškinis.
Pasak jo, ir pačiame Mykolajive krenta po mažiausiai vieną-dvi bombas per dieną.
„Sakė, kad nuo karo pradžios, per tuos du mėnesius, buvo dešimt dienų, kai buvo nebombarduojamas Mykolajivas. Ten yra tikrai pavojinga vieta“, – kalbėjo V. Miškinis.
Pasak jo, apie 40 proc. miesto žmonių jau evakavosi.
„Valdžia skatina žmones evakuotis iš tokių vietų, kad būtų kuo mažiau civilių aukų, kad būtų lengviau kariauti, ir, kad neapkrautų miesto infrastruktūros. Tarkime Mykolajive praktiškai nuo karo pradžios nėra vandens, nes Chersoną, netoli esantį miestą, užėmę rusai subombardavo vandentiekį. Visur yra išsirikiavusios eilės žmonių su penkialitriniais buteliais, kibirais prie sunkvežimių, kurie atveža vandenį iš Odesos. O, jeigu reikia vandens buitinėms reikmėms, tai yra pilna žmonių su kibirais, kurie eina prie upės, ir semiasi tą vandenį“, – pasakojo V. Miškinis.
Maisto tiekimas, pasak jo, žmonėms į tuos miestus yra užtikrintas, tačiau jis pastebėjo, kad aplink Mykolajivą sunku gauti degalų.
„ Kolega Edgaras sakė, kad su dyzelinu sunkiau, bet benzino kitur rasdavome degalinėse“, – sakė V. Miškinis.
Dar vienas dalykas, kuris krito į akį judant Pietų link, yra karių įtampa.
„Važiuojant Kijevo link, tai kartais blokpostuose net netikrindavo, pamodavo ranka. O jau artėjant karo zonos, Mykolajivo link, patikros darosi daug griežtesnės. Kai kuriuose postuose jokio įspūdžio nepadarė ir tai, kad mus lydi Rados deputatas, buvo kratoma mašina. Viename blokposte mums net liepė parodyti telefonus, peržiūrėjo nuotraukų galerijas. Matosi, kad kariai yra įsitempę ir išvarginti karo“, – sakė V. Miškinis.
Charizmatiškas kertinio miesto meras
Mykolajivo miesto meras Vitalijus Kimas, apie kurį pasakojo V. Miškinis, yra labai įdomi figūra, labai netikėtai išaugusi, paaiškino Mykolo Romerio universiteto politologas, LRT bendradarbis Alvydas Medalinskas.
„Čia – iš tos pačios kategorijos kaip ir prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris taikos metu buvo vienoks prezidentas, buvo labai daug kritikos jam, o dabar, karo metu, jis tapo vienu iš lyderių. V. Kimas taip pat yra tapęs žvaigžde“, – sakė A. Medalinskas.
Ukrainoje jau sklinda legendos, kaip Mykolajivo meras, atsistojęs ant pavojingo tilto, pasakoja istorijas.
„Kaip man pasakojo Mykolajivo aplinkoje, žmonės kartais šiurpsta, kaip jis elgiasi. Bet tai įkvepia visiems kitiems drąsos, kad „nors yra apšaudymas, bet viskas gerai, jie atsilaikys“, – pasakojo A. Medalinskas.
Politologas paaiškino, kad Mykolajivas yra kertinis punktas, turint mintyje tai, kad Rusija turėjo planų su desantinėmis operacijomis, ir norėjo pulti Odesą.
„Būtent dėl to tie paplūdimiai ir jūros prieigos yra užminuotos. Bet po to, kai buvo paskandintas raketinis kreiseris „Moskva“, kuris turėjo dengti desanto laivų ataką, kad Ukrainos raketos jų nepasiektų, tas pavojus šiek tiek atslūgo.
Nors dabar jau yra informacijos, kad Rusija atsiunčia povandeninių laivų, yra keturi povandeniniai laivai regione, kurie taip pat turi savo sparnuotąsias raketas „Kinžal“, ir gali atakuoti taikinius Odesoje, ir tas apšaudymas raketomis gali tęstis, o gal net suintensyvėti“, – sakė A. Medalinskas.
Odesos reikšmė
Odesa, pasak politologo, yra kertinis taškas.
„Čia yra interesas ne tik Ukrainos, bet ir Vakarų, bet kokia kaina išlaikyti Odesą, tame tarpe žvelgiant į grūdų eksportą ir kitus dalykus“, – aiškino A. Medalinskas.
Jam nerimo sukėlė pirmadienį pasirodžiusi informacija, kad Vokietija svarsto, kaip 20 mln. tonų grūdų išvežti geležinkeliais.
„Ta prasme, gerai, kad svarsto, bet iki šiol buvo manoma, kad alternatyvos jūrų keliui praktiškai nėra, ir dėl to Odesa yra labai svarbi. O jei jau svarstomas sausumos kelias, tai ten gali būti visokių niuansų“, – sakė A. Medalinskas.
Pasak politologo, dar vienas labai svarbus taškas yra Južnyj uostas.
„Tai yra strateginis uostas Ukrainai. Tas trikampiukas – Odesa, Južnyj, Mykolajivas yra labai svarbus“, – sakė A. Medalinskas.
Ukraina gali apkartinti Putinui iškilmes
Tuo metu Mariupolis, žvelgiant į žemėlapį, yra daug labiau į Rytus.
„Jis yra į Šiaurę nuo Krymo, tada einame per Azovo jūrą, tai yra pietinė Chersono, Zaporožės srities dalys, ir tada ateiname prie Mariupolio. Tai yra tas vadinamas koridorius, kuris V. Putinui be jokios abejonės yra kertinės svarbos dalykas, ir tie kariai, kurie gina „Azovstal'į“ labai kliudo šitą koridorių nutiesti“, – aiškino A. Medalinskas.
Pasak politologo, dabar įdomu, ar Ukraina darys kokius nors veiksmus.
„Ukraina gali apkartinti V. Putinui Gegužės 9 dienos triumfą, pavyzdžiui, jeigu pavyktų Chersono srityje operacija, ir būtų išeita į Novą Kachovką, kur eina vandentiekis, kuris Krymui duoda vandenį. Manau, kad šitas argumentas, kad „paimtas regionas, kuris Krymui duoda vandenį“, V. Putinui irgi bus svarbus“, – sakė A. Medalinskas.
Dar vienas dalykas, pasak politologo, kurį verta stebėti, ar Vokietijoje bus priimti sprendimai, kad įvairios šalys tieks Ukrainai sunkiąją ginkluotę.
„Tada galbūt Ukraina gali pabandyti pastatyti kariuomenę, ir apšaudyti tą vadinamąjį koridorių, ir parodyti, kad koridorius neegzistuoja. Koridoriaus tarp Krymo ir Donbaso turėjimas V. Putinui irgi yra strateginis tikslas“, – aiškino A. Medalinskas.
Dar vienas klausimas yra susijęs su pačio Donbaso teritorija, kur, pasak politologo, tik šiomis dienomis prasideda nuožmiausi mūšiai.
„Iki to laiko buvo daugiau pasirengimas. Dėl to vis klausiau, ar tikrai tas antras etapas prasidėjo? Žvelgiant į pirmadienio vakaro, antradienio informaciją, akivaizdu, kad tas jau yra, ir Luhansko, ir Donecko, ir Chersono srityje, ir apšaudymas Krivoj Rogo pusės link. Rusija pradėjo pakankamai masyvią ataką per visą šitą plačią juostą“, – kalbėjo A. Medalinskas.
Putino tikslai
Politologas neabejoja, kad V. Putinas norėtų užimti ir Odesą.
„Bet dabartiniame etape, aš manau, jis puikiai supranta, kad esmė yra kautynės dėl Chersono, Zaporožės srities, kitas klausimas – įtraukiant Zaporožę ar ne, ir, aišku, tai kas vyksta Donbase“, – sakė A. Medalinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos armija kontroliuoja virš 80 proc. Luhansko srities, Donecko srities pietinę dalį, vadinamąją Donecko Paazovę, kažkur iki Volnovachos.
„Ji nekontroliuoja Donecko srities centrinės ir šiaurinės dalies. Čia Rusija nori apsupti Ukrainos karinį kontingentą, ir jį sunaikinti. Be jokios abejonės, norai yra dideli, klausimas, kaip yra su galimybėmis“, – sakė A. Medalinskas.
Jo vertinimu, čia pasirodyti turi galimybių ir Ukrainos pusė.
„Bet, kiek man tenka bendrauti su Ukrainos karininkais įvairiuose regionuose, jie yra labai stipriai įsitempę. Nors ir sakoma, kad jie yra iš plieno ir metalo, bet ir tas plienas ir metalas turi savo tam tikras ribas. Šios kelios savaitės bus labai didžiulės įtampos savaitės“, – teigė A. Medalinskas.
Apie tarptautinių organizacijų vaidmenį ir humanitarinę krizę
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Jungtinių Tautų vadovas šią savaitę susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putino ir Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.
„Yra labai įdomus pats faktas, kad du mėnesius vyksta karas, yra baisi humanitarinė situacija, JT vadovas po dviejų mėnesių atvažiuoja į Ukrainą. Tai šiek tiek sako apie tarptautinių organizacijų dalyvavimą sprendžiant humanitarinius dalykus“, – sakė A. Medalinskas.
Dar daugiau, jis atkreipė dėmesį, kad tarkime Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) visiškai šitų klausimų nesprendžia, nes jie išsivažinėjo.
„Kai karas tik prasidėjo, aš klausiau: „tai jūs paliekate nors dalį kontingento šitoje teritorijoje?“. „Ne, ne, – sako. – mes parengėme evakuacijos planus“, – pasakojo A. Medalinskas.
Pasak jo, Europos Sąjungos konsultacinė misija irgi paliko šitą regioną.
„Iš principo tame regione žmonės yra patys palikti spręsti savo šalies humanitarinius klausimus. Vieninteliai, kas dalyvauja, tai – šiek tiek Raudonasis kryžius, bet vėlgi labai formaliai: reikia pravežti tarkime dvidešimt autobusų, jie rašo raštą: „ar galima pravežti?“. Rusai sako: „ne, negalima“. Tie autobusai stovi, niekas vietoje neina ten su jais į pokalbius“, – sakė A. Medalinskas.
Jo vertinimu, pagal humanitarinę situaciją šitas karas net nusileidžia toms pastangoms, kurias tarptautinė bendruomenė darė Sirijoje.
„Tai yra baisu. Man keista, kad iki šiol įvairios valstybės nerodė iniciatyvos spręsti šito klausimo. Aš raginu ir Lietuvos diplomatiją labai stipriai įsijungti. Apie ginklus, dujų ar naftos embargus, dabar visi kalba, o humanitarinis klausimas yra paliktas kaip toje istorijoje pasakoja, kai „skęstančiųjų gelbėjimas, pačių skęstančiųjų reikalas“, – teigė A. Medalinskas.
