Kaip BNS nurodė Kauno miesto savivaldybės atstovė Rasa Markauskaitė, „Kario“ skulptūra iš Aukštųjų Šančių kapinių laikinai išgabenta į „Kauno švaros“ teritoriją.
„Manome, kad ji ateityje galėtų būti eksponuojama „Grūto parke“. Jei parko šeimininkai kreipsis į Kauno miesto savivaldybę, toks prašymas būtų svarstomas“, – sakė savivaldybės atstovė.
Kauno savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, jog sprendimą dėl skulptūros „paskolinimo“ turėtų priimti Kauno miesto savivaldybės taryba, kadangi pats paminklas formaliai išlieka miesto nuosavybe. Apie nukėlimo veiksmus buvo informuotas Kultūros paveldo departamentas (KPD), tačiau jų pritarimo šiuo atveju nereikėjo, nes minėta skulptūra neturėjo kultūros paveldo objekto statuso.
2016 m. Aukštųjų Šančių karių kapinės tapo kultūros paveldo objektu, tačiau joje esančioms „Kario“ ir „Motinos tėvynės“ skulptūroms paveldosauginis statusas nesuteiktas – kaip vertingoji savybė įteisintos tik paminklų vietos kapinių plane. Taip apsidrausta nuo galimų mėginimų čia statyti naujus ar perdarinėti esamus paminklus, kaitalioti jų užrašus.
„Motinos tėvynės“ skulptūra išliks savo vietoje. Gedinti motina, specialistų vertinimu, yra universalus ir net archetipinis simbolis. Ant jos tiesioginių sovietinių simbolių nėra pavaizduota.
Artimiausiu metu miestas atsisveikins su dar vienu sovietiniu palikimu – K. Baršausko gatvės paminkliniu akmeniu, žyminčiu keturių komunarų sušaudymo vietą. Objektas bus iškeltas, kai tik prie jo galės privažiuoti aptarnaujantis transportas. Šiuo metu tai neįmanoma dėl vykstančių remonto darbų.
Istorikai taip pat peržiūri ir kritiškai vertina tekstus bei simbolius ant sovietinių karo belaisvių palaidojimo vietas ženklinančių stelų. Tokių Kaune likę vos trys: Aleksote, Europos prospekte – lenta, primenanti apie nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vietą. Taip pat paminklinis akmuo, žymintis karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos ir Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba vienbalsiai pritarė Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės siūlymui erdvę greta Kalniečių parko pervadinti iš Čečėnijos aikštės į Čečėnijos Nepriklausomybės aikštę, taip pagerbiant už laisvę kovojusius čečėnus ir pirmąjį jų šalies prezidentą Džocharą Dudajevą bei paliekant aiškią takoskyrą nuo čečėnų tautybės asmenų, prisidedančių prie brutalios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje.