D. Šlekys apie karo dinamiką ir naujausią situaciją kalbėjo ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Akutalusis interviu“. Jis pastebėjo, kad iš Ukrainos pusės Vakarams kasdien primenama, jog negalima atsipalaiduoti, tačiau kol kas nekalbama apie puolamosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.

„Taip, kaip šiandien Rusija kariauja, tai ji nuolat apšaudo ne tik Ukrainos gilumą, bet ir pačią fronto liniją. Kiekvieną dieną artilerija, raketos, aviacija, trumpo nuotolio kontaktas iš tankų yra varginančioji karyba – ji vargina pirmiausia ne žmonių gyvybių sąskaita, bet materialo, technologijų. Taip, kaip ukrainiečiai sunaikina Rusijos technikos, (…) analogiškai kenčia ir Ukrainos pusė“, – komentavo VU TSPMI politologas.

Ekspertas paaiškino, kad Ukraina neturėjo daug įvairios sunkiosios ginkluotės, tad dėl to ir prašo Vakarų paramos.

„Tas varginantis, sekinantis kariavimas šiuo metu yra technologijos sekinimo karas – kuri pusė praras daugiau technikos, amunicijos. Dabar tai reikia nuolat tiekti Ukrainai, nes ne tik Rusijos pusė praranda techniką“, – sakė D. Šlekys.

Dr. Deividas Šlekys

Ukrainai, kaip konstatavo politologas, kol kas šiuo metu neįmanoma pereiti į puolimą, tačiau, pasak jo, dabar reikia neleisti Rusijai rasti spragų.

„Mes kalbame apie tai, kad Ukraina šiuo metu sustabdytų Rusijos bandymą pralaužti frontą, susikurti placdarmą, kuris leistų riedėtų garsiesiems rusų tankams gilyn“, – paaiškino VU TSPMI ekspertas.

Jo teigimu, dabar pagrindinis Ukrainos tikslas – nepralaimėti.

„Jei ji atsilaikys ten, kur dabar, ir per tiek laiko Rusija nesugebės įlįsti giliau į gilumą, tai ne tik politiškai, bet ir kariškai Ukraina jau bus laiminti, nes realiai bus praradusi labai nedidelį plotą, o Rusija jau bus išsekusi kariškai. Tada mes galime mąstyti apie paliaubas“, – sakė D. Šlekys.

Politologas, atsakydamas į klausimą, kodėl kol kas Rusijai nesiseka kare, paaiškino, kad okupacinės pajėgos neturi normalios paramos iš oro.

„Tankas ir lėktuvas turi dirbti kaip komanda. Jei mes mąstome apie Ukrainos analogišką atsaką stumti Rusijos pajėgas kontrpuolimu, tai jai irgi paramos iš oro – ir aviacinio, ir raketinio. Tų Ukraina neturi daug. Klausimas, ar Vakarai tai duos. Šiuo metu tikslas labai paprastas: neleisti pralaužti fronto ir išsekinti Rusiją kariškai, kad ji nebeturėtų energijos mąstyti apie rimtą invaziją į Ukrainos gilumą“, – komentavo D. Šlekys.

Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad informacinėje erdvėje yra daug viena kitai prieštaraujančios informacijos ir vadinamojo informacinio triukšmo.

„Faktas yra tas, kad kiekvieną dieną kažkiek žmonių iš Mariupolio zonos sugeba išvykti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, bet mes kalbame apie šimtus, kartas nuo karto apie tūkstantį, bet dauguma gyventojų ten vis tiek yra vienaip ar kitaip ten likę ir sunku matyti kažkokį kovos veiksmų sustabdymą, kad tie, kurie nori pasitraukti, galėtų pasitraukti“, – konstatavo politologas.

Foto: Domantas Pipas

D. Šlekys pripažino netikintis, kad Rusijai reikia kažkokios pergalės iki gegužės 9 dienos.

„Jie gali bet kurią minimalią pergalę išsukti komunikacine prasme kaip didžiulį laimėjimą – jie gali pateikti Chersono kontrolę, Mariupolio – taip, jis nėra kontroliuojamas visas, bet didžioji dalis. Jei nori, tu gali tai pateikti kaip laimėjimą, kurį rodai per televiziją“, – pastebėjo jis.

„Pasaulis vis tiek žinos, kad Rusija gegužės 9 dieną vis tiek nieko nelaimėjo“, – teigė D. Šlekys.

Politologas taip pat paaiškino, kad jei Rusija visgi nuspręs rengti fiktyvų referendumą Chersone, kuriame neva bus nuspręsta jungtis prie Rusijos, tai Kremliui suteiks, jų akimis, teisinę priežastį mobilizuoti Chersono gyventojus į savo armiją.

„Tie žmonės būtų neparengti, nemotyvuoti, jie nenorėtų būti, bet čia taip pat yra ta vieta, kur Rusija gali tiesiog ieškoti žmonių tarnybai, mesti į priešakines linijas ir sekinti ukrainiečių pajėgas ir psichologiškai, nes tu siunti prieš Ukrainos kovotoją ukrainietį, kuris prievarta atvarytas, šantažuotas, kankintas. (…) Čia yra tam tikrų niuansų, kurie, deja, gali realizuotis ateinančiais mėnesiais“- komentavo D. Šlekys.

Viso „Žinių radijo“ pokalbio su ekspertu klausykite čia: