„Visų mariupoliečių vardu prašau viso pasaulio mums padėti. Norime gyventi savo mieste, savo šalyje. Norime gyventi normaliai ir ramiai. Mes pavargome nuo šių bombardavimų, šių nuolatinių oro antskrydžių mūsų žemėje. Kiek tai tęsis? Kas mus iš čia išgelbės?

Padėkite mums, sustabdykite Rusijos karinę agresiją prieš mano šalį. Mano šalis miršta, mano miestas visiškai sunaikintas, nebėra nei vienos gyvenamosios vietos. Jie subombardavo visiškai viską. Vaikai čia visada verkia, o nori žaisti, nori gyventi“, – kalbėjo moteris.

Rusijos atakos tęsiasi Charkivo, Sumų, Poltavos regionuose. Sprogimai girdėti Lvive.

„Jau nebėra jėgų visa tai ištverti. Kankynė, tiesiog – kankynė“, – kalbėjo vyresnio amžiaus moteris.

Kijevas siūlo surengti specialių taikos derybų su Rusija raundą Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ pašonėje. Būtent čia įsikūrusi nedidelė ukrainiečių gynėjų grupė jau kelias savaites neleidžia Rusijos pajėgoms visiškai perimti strategiškai svarbaus uosto kontrolės.

„Mes pakvietėme rusus surengti specialų pokalbių raundą netoli „Azovstal“ gamyklos. Kvietėme kolegas iš Rusijos derėtis dėl neatidėliotinų Velykų paliaubų, humanitarinių koridorių suteikimo ir mūsų karių paleidimo mainais į Rusijos karių belaisvius. Laukiame Rusijos Federacijos atsakymo, ir primename, kad jums nepatiks pasekmės ten, Kremliuje, jei to nepadarysite“, – kalbėjo Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

JAV pareigūnų vizitas

Pirmą kartą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios į šalį atvyko aukšto rango Amerikos pareigūnai. Kijeve su Ukrainos prezidentu susitiko valstybės ir gynybos sekretoriai.

Jie pažadėjo, kad JAV papildomai skirs beveik 650 mln. eurų vertės tiesioginės ir netiesioginės karinės pagalbos, įskaitant beveik 300 mln. eurų reikalingiems ginklams įsigyti.

„Matome, kad Rusijos karo planai žlunga, o Ukrainai sekasi. Rusija siekia savo tikslo visiškai pavergti Ukrainą, atimti jos suverenitetą, atimti nepriklausomybę. Nepavyko.

Jie siekė įtvirtinti savo kariuomenės ir ekonomikos galią, o vyksta priešingai – kariuomenė, kuri labai prastai veikia, ekonomika dėl sankcijų, dėl masinio išvykimo iš Rusijos griūva. Rusija siekia suskaldyti Vakarus ir NATO, o įvyko priešingai“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Gynybos sekretorius pareiškė esą JAV nori, kad nusilptų Rusijos karinis pajėgumas, ir ji negalėtų surengti dar vienos invazijos.

„Pirmas žingsnis siekiant laimėti yra tikėjimas, kad gali laimėti. Todėl jie tiki, kad gali laimėti. Mes tikime, kad jie gali laimėti. Jie gali laimėti, jei turės tinkamos įrangos, tinkamą palaikymą. Mes ir toliau darysime viską, ką galime, kad jie visa tai gautų“, – kalbėjo Lloydas Austinas.

Karas Ukrainoje. Balandžio 23-oji

Pamažu grįš diplomatai

Sekretoriai taip pat atskleidė, kad nuo šios savaitės į Ukrainą pamažu sugrįš Amerikos diplomatai.

JAV prezidentas esą planuoja artimiausiomis dienomis paskirti dabartinę Amerikos ambasadorę Slovakijoje naująja ambasadore Kijeve. Tiesa, kada Ukrainos sostinėje vėl duris atvers ambasada, kol kas neaišku.

„Esu labai dėkingas, kad JAV padeda Ukrainai. Taip pat norėčiau asmeniškai padėkoti prezidentui J. Bidenui už jo asmeninę paramą. Kalbant apie saugumą, noriu pasakyti, kad niekas, išskyrus JAV, šiandien šaliai nesuteikė tokios reikšmingos finansinės pagalbos. Trys ar keturios dešimtosios milijardo Amerikos dolerių – noriu už tai padėkoti“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Problemos ir pačioje Rusijoje

Rusija problemų turi, regis, ne tik Ukrainoje, bet ir savoje teritorijoje. Naktį Rusijos mieste Brianske kilo didžiulis gaisras. Užsiliepsnojo naftos bazės rezervuarai.

Miestas nuo Ukrainos nutolęs apie 150 kilometrų. Jis naudojamas kaip logistikos bazė kare prieš Ukrainą. Vietos gyventojai tvirtina prieš gaisrą girdėję sprogimus.

Balandžio pradžioje naftos bazė užsidegė ir kitos su Ukraina besiribojančios srities centre – Belgorode. Internete pasirodžiusiose vaizdo įrašuose užfiksuoti naftos bazę atakuojantys sraigtasparniai. Ukraina oficialiai nepripažino įvykdžiusi šią ataką.

Vokietijos žiniasklaida praneša, kad Rusija iš nuskendusio Juodosios jūros flagmano „Moskva“ mėgina iškelti raketas, slaptus dokumentus ir kitą svarbią įrangą. Tuo esą užsiima specialus gelbėjimo laivas „Komuna“.

„Komuna“ buvo nuleista į vandenį dar carinėje Rusijoje, ir yra vienas seniausių laivų Rusijos kariniame laivyne. Todėl abejojama, ar jam pavyks iškelti laivą „Moksva“, gulintį apie 45 metrų gylyje.

„Moskva“ nuskendo prieš beveik porą savaičių, kai į kreiserį pataikė Ukrainos sparnuotosios raketos. Rusija teigė, kad laive sprogo šaudmenys, o nuskendo jis tempiamas į uostą.

Visą LNK Žinių reportažą žiūrėkite čia: