„Aš manau, kad mes neturime leistis bauginami šių retorikų, kurios tapo jau įprastinėmis ir, tiesą sakant, nebeieškoma priežasčių – tiesiog pasinaudojama kiekviena tinkama ir netinkama proga, kad pamėgintų sustabdyti Vakarų valstybes nuo pagalbos Ukrainai“, – lankydamas Klaipėdoje antradienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
G. Nausėda akcentavo, kad negalima pasiduoti tokioms provokacijoms ir reikia „nesileisti į tą žaidimą, kurį mums nori primesti Rusija“.
„Toliau turime didinti spaudimą visais frontais – ekonominės sankcijos pirmiausia turi būti nuoseklios, visa apimančios, nes tik tokiu būdu jos gali turėti tam tikrą įtaką“, – pabrėžė prezidentas.
Jis pripažino, kad Vakarų pasaulis ne iškart panaudojo visą sankcijų potencialą.
„Mes ėjome laipsnišku keliu ir, deja, aš manau, kad tai buvo tik laiko praradimas, nes Rusijos elgesys dėl to nepasikeitė arba pasikeitė labai menkai“, – komentavo G. Nausėda.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuva visada pasisakė už griežčiausias sankcijas Rusijai.
„Tikiuosi, kad šeštasis paketas, kuris rengiamas, atspindės dar vieną rimtą ir didelį žingsnį sankcijų griežtinimo kelyje“, – išreiškė viltį šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, po Kremliaus naujų grasinimų branduoliniu ginklu, Vakarai turi sustiprinti savo paramą Ukrainai.
Rupšys: Lietuva Ukrainą remia ne tik ginkluote
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys penktadienį teigė, jog nemano, kad kitos šalys delsia Ukrainai teikti ginkluotę.
„Mano žiniomis atskiros NATO valstybės, vakarų valstybės tiekia ginkluotę, kurios dabar labai reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tinkamai ginti savo valstybę. Aišku, mūsų tiekimas ir parama Ukrainai apsiriboja ne vien tiekimu ginkluotės, ar amunicijos, kitos karinės įrangos, mūsų parama taip pat yra matoma ir labai reikšminga, tiekiant atitinkamus mokymus. Ką padarėme ir pastaruoju metu – rengdami jų prieštankinius vienetus, arba jų instruktorius. Mes esame pasirengę ir toliau vykdyti labai reikalingą Ukrainos kariuomenei paramą savo mokymu“, – sakė V. Rupšys.
Jo teigimu, Lietuva stebi ir bendrauja su sąjungininkais, kaip reikėtų atstatyti Lietuvos karinius pajėgumus, atiduodamus kariaujančiai Ukrainai.
„Aišku, kalbant apie ginkluotės ir amunicijos tiekimą, mes žiūrime dar, kokie yra variantai. Tikrai dar jų yra, dar deriname su pagrindiniais sąjungininkais, kokios būtų tiekimo linijos, kad atstatyti tuos pajėgumus, jeigu mes atiduotume. Galų gale, mes konsultuojamės ir su Ukrainos puse, kas jiems reikalinga yra. Nes vien tai, kad duoti, nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas yra duoti tai, kas yra reikalinga Ukrainai ir ką efektyviausiai galėtų panaudoti dabar kare“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.
