Apie eismo saugumą diskusijos atsinaujino po tragiško eismo įvykio Vilniuje, kuriame žuvo keturi jauni žmonės. Specialistai, kol nėra nustatytos jo priežastys, nekalba apie šį konkretų atvejį, tačiau sutinka pasidalinti mintimis apie eismo saugumo situaciją Lietuvoje apskritai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad eismo įvykius gali lemti daug sąlygų: kaip mes dalyvaujame eisme, taip pat ir meteorologinės sąlygos – lietus, slidi kelio danga.
„Transporto priemonės techninė būklė visuomet turi daug įtakos, taip pat, kaip ta transporto priemonė dalyvauja eisme: kaip ji yra valdoma, kaip ji geba laiku sustoti“, – „Žinių radijo“ laidai „Dienos klausimas“ teigė V. Grašys.
Vis dėl to, pasak kelių policijos vadovo, svarbiausias elementas eismo saugume yra žmogiškasis faktorius.
„Žmogus, automobilio savininkas, turi pasirūpinti padangomis. Žmogus, automobilio vairuotojas, turi žiūrėti, kokiu greičiu važiuoja, ir ne visada jis turi būti maksimaliai leistinas, o pasirinktas saugus greitis. Žmogus turi atsižvelgti į oro sąlygas ir į kitas aplinkybes“, – sakė V. Grašys.
Jis pripažino, kad yra problemų su greičio viršytojais.
„Jau kurį laiką policijos taktika keičiasi, ir nebūtinai reikia matyti policijos pareigūną, kad būtų užfiksuotas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas. Taikome neviešą patruliavimo metodą, kuomet, net nesustabdant, automobilio vairuotojas, kuris padaro KET pažeidimą (…), susilaukia vienokios ar kitokios atsakomybės“, – teigė V. Grašys.
Dalis siūlymų jau Seime
Kelių policijos viršininkas nemano, kad tik techninėmis priemonėmis galima įveikti visas problemas.
„Turėtų keistis eismo dalyvių sąmoningumas, kad ne pamačius uniformuotą pareigūną turėtume pasižiūrėti, kaip važiuojame, ir taisyklių laikytis. Greičio matavimo įranga gali atsidurti bet kurioje miesto gatvėje, kelyje, ir tas pažeidimas gali būti užfiksuotas“, – akcentavo V. Grašys.
Jis nebuvo linkęs kaltės suversti ir kelių būklei.
„Mes visi norėtume, kad mūsų keliai ir gatvės būtų idealiai lygūs, (…) kiek suprantu procesai vyksta, (…) bet vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, privalo suprasti, kokiomis sąlygomis jis vairuoja. Jeigu yra provėžos, jis turi pasirinkti saugesnį greitį, kad automobilis išliktų stabilus“, – pabrėžė V. Grašys.
Pasak jo, ne vienas eismo saugumui įtaką darantis įstatymų pakeitimų paketas jau yra Seime.
„Pavyzdžiui, draudimas užsiimti pašaline veikla vairuojant transporto priemonę. Šiuo metu galioja, kad nerekomenduojama užsiimti pašaline veikla. Už tam tikrus pažeidimus siūloma, kad būtų konfiskuojama transporto priemonė – nedrausmingiems vairuotojams už pavojingus pažeidimus“, – aiškino V. Grašys.
Neraminančios tendencijos
Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas Genius Lukošius pastebėjo, kad tik apie 4 proc. ištirtų eismo įvykių lemia automobilio techninė būklė.
„Lyginant 2020 ir 2021 metus, pastebime, kad net trečdaliu padaugėjo eismo įvykių, kurių priežastys yra dėl neatsakingo vairuotojų elgesio. Tai galima išskirti į kelias rūšis: tai yra greičio viršijimas, vairavimas esant neblaiviam, pavojingas manevravimas, saugos diržų nesegėjimas, saugaus atstumo nesilaikymas“, – sakė G. Lukošius.
Pasak specialisto, iš dalies tą galbūt lemia psichologinis nuovargis, galbūt žmonės pavargę dėl karantino.
„Kitas dalykas, matosi, kad yra daugiau neblaivių vairuotojų ir jų sukeltų eismo įvykių. Vos ne dvigubai padėjęs skaičius saugos diržų nesegėjimo arba netaisyklingo segėjimo“, – vardino G. Lukošius.
Specialistas pastebėjo, kad eismo įvykių padaugėja ir po ilgo laiko pasikeitus oro sąlygoms.
„Kaip šiuo metu, kai mes ilgą laiką turėjome orą be lietaus, kelio danga buvo pakankamai gera, ir staigiai prieš savaitgalį pasikeitė oro sąlygos. Tikrai pats vairavau savaitgalį, buvo sudėtinga pakeisti savo elgseną, perorientuoti įgūdžius. Po oro sąlygų pablogėjimo padaugėjo eismo įvykių“, – sakė G. Lukošius.
Greitis ir dėmesys
Paklaustas apie provėžų įtaką, Vilnius Tech universiteto dėstytojas Vigilijus Sadauskas pabrėžė, kad kelyje neturi būti provėžų. Taip pat jis akcentavo ir padangų kokybę.
„Padangos protektorius turi būti ne minimaliai leistinas 1,6 milimetro, bet bent jau 3 milimetrai, kad sugebėtų išstumti vandenį“, – sakė V. Sadauskas.
Trečias dalykas, kurį pabrėžė mokslininkas yra greitis ir dėmesys.
„Gali būti provėža, (…) ir bandote pasiekti ar tai telefoną, ar atsigerti, jei greitis ne mažiau kaip 80 km/h, (…) automobilis gali nulėkti nuo kelio ar trenktis“, – teigė V. Sadauskas.
Dar vienas probleminis aspektas, į kurį atkreipė dėmesį specialistas, yra autoservisų meistrų darbo kokybė.
„Neseniai buvo atliktas tyrimas. Tikrino, kaip Vilniuje subalansuoja ratą, keičiant auomobiliui ratus. Vilniuje iš dešimties įmonių, kur buvo atvežtas balansavimui ratas, tai buvo tik dvi vietos (…), kur surinko 95 proc. (…) O kitiems nesvarbu, ar ratas senas, save normaliomis skaitančios įmonės įsigudrino atvežti prekiauti ir beveik susidėvėjusius ratus, nes kažkas nurašė, kažkas šleivai sandėliavo, ir „pas mane labai pigios padangos“, – pasakojo V. Sadauskas.
Esant tokiai situacijai dėstytojas ragino vairuotojus neviršyti saugaus greičiau.
„Jeigu daug kreivarankių, tai labai sudėtinga valstybei. Bet tada belieka vienas būdas, neviršyk leistino greičio. Jei manai, kad gali pravažiuoti 90 km/h, važiuok 80 km/h. Jei manai, kad gali pravažiuoti 70 km/h, važiuok 60 km/h“, – kalbėjo V. Sadauskas.
Dėvėtų padangų bėdos
Lenktynininkas Darius Jonušys kalbėjo, kad eisme viskas yra svarbu – ir automobilis, ir pats kelias, ir kiti eismo dalyviai, ir pėstieji.
„Be jokios abejonės visada yra galimybė žmogaus klaidai. Dabar yra ypatingai sudėtingas periodas, kadangi asfalto danga yra šalta, žmonės jau keičiasi padangas“, – sakė D. Jonušys.
Jis pastebėjo, kad pas mus visa Lietuva užversta padėvėtomis padangomis.
„Kas šiek tiek lenktyniauja, tai žino, kad net naujas padangas, jei jos pastovi keletą metų, jas išmeta, jos nebetinkamos lenktynėmis, nes sukietėja guma. Jeigu jos dėvėtos, tai jos patyrė temperatūrų pokyčius, buvo pašilę, paskui ataušo, neaišku, kur buvo. Kas iš to, kad jų protektoriaus daug, bet jos ant kelio mūsų automobilio masės tikrai nelaiko. (…) Galiu jums duoti pavyzdį: užsidėkite ant savo batų per sniegą ar lietų plastmasinius antdėklus, ir pamatysite kaip slidu“, – vaizdžiai kalbėjo D. Jonušys.
Dar viena problema, kurią minėjo lenktynininkas, yra susijusi su kelio konstrukcija.
„Pas mus, ypač miestuose, daug kelių su neteisingais nuolydžiais“, – sakė D. Jonušys.
Visą interviu galite klausytis čia:
