Automobilis be vairuotojo Vilniuje sukėlė baisią avariją: išgyventi nebuvo jokių galimybių

Į darbą skubėjusi 43 metų vilnietė tapo neįtikėtinos avarijos auka – moterį partrenkė ir ant jos užvažiavo automobilis be vairuotojo. Sunkiai sužalota pėsčioji dar kurį laiką buvo gyva, kalbėjosi su tragiškos nelaimės liudininkais, tačiau į eismo įvykio vietą atvykusiems greitosios pagalbos medikams jos gyvybės taip ir nepavyko išgelbėti – vilnietė patyrė daugybę itin sunkių sužalojimų.

„Tiesioginė mirties priežastis buvo krūtinės ląstos suspaudimas, pasireiškęs daugybiniais šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais bei plaučių pažeidimu, dėl ko, tikėtina, susidarė nestabili krūtinės ląsta ir išsivystė ūminis kvėpavimo nepakankamumas“, – paskelbė ekspertai.

Tokios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje anksčiau neteistas, bet dėl Kelių eismo taisyklių (KET) administracine tvarka baustas 32 metų vilnietis Eduardas Mackevičius (Eduar Mackevič) buvo pripažintas kaltu dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Inga Štuopienė konstatavo, kad E. Mackevičiui priklausantis automobilis buvo netvarkingas, jį stovėjimo aikštelėje palikęs vyras nebuvo įjungęs stovėjimo stabdžio, todėl transporto priemonė ėmė judėti, paskui partrenkė pėsčiąją bei apgadino kitą automobilį.

Baudžiamajame procese surinktus duomenis įvertinęs teismas nutarė E. Mackevičiui skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Be to, E. Mackevičiui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nurodyta sumokėti 40 MGL (2 tūkst. eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų kovo 18 d., apie 10.21 val., Vilniuje, E. Mackevičius su automobiliu „Toyota Previa“ atvažiavo į Naujojoje Vilnioje esančią Karklėnų gatvę ir čia vieno daugiabučio kieme pastatęs savo transporto priemonę su draugu išėjo išgerti kavos. Kai po kiek laiko vyras grįžo atgal į aikštelę, automobilio neberado – jis buvo nuvažiavęs.

Paaiškėjo, kad transporto priemonė be vairuotojo pajudėjo iš stovėjimo vietos ir atbula riedėdama nuokalne partrenkė automobilių stovėjimo aikštele ėjusią pėsčiąją ir ant jos užvažiavo, po ko išvažiavo už automobilių stovėjimo aikštelės ribų ir kirtęs pievą bei šaligatvį atsitrenkė į gatvės kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusį automobilį „Volvo V70“. Šio eismo įvykio metu pėsčioji patyrė sunkius sužalojimus, dėl kurių mirė įvykio vietoje, taip pat buvo apgadintas kitas automobils.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas automobilio „Toyota Previa“ vairuotojas E. Mackevičius nesutiko, kad yra kaltas dėl tragiškai pasibaigusio eismo įvykio, jis net nurodė, kad dėl įvykio yra kalta pati pėsčioji nukentėjusioji, nes ji ėjo per važiuojamąją dalį neįsitikinusi, jog tai daryti saugu, neapsidairiusi ir tam netinkamoje vietoje.

Teisiamajame posėdyje vyras aiškino, kad tą dieną su kolega atvažiavo pas jį į namus, daugiabučio kieme priparkavo automobilį, įjungė pirmą bėgį, užrakino dureles ir išėjo gerti kavos.

„Kai grįžau, nebuvo automobilio, o toliau – viskas jau kaip per miglą: mačiau žmones, greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobilius, labai pasimečiau, sunku dabar prisiminti“, – aiškino vienai mažajai bendrijai vadovaujantis vyras.

Jis tikino, kad 2002 m. pagamintas automobilis „Toyota Previa“ buvo techniškai tvarkingas, prieš įvykį net buvo remontuojamas servise.

„Visada tvarkau automobilį, kad važinėčiau saugiai“, – tikino jis. Bet tuo pačiu pripažino, kad automobilio „rankinis stabdis veikė silpnokai“.

„Negaliu paaiškinti, kodėl tada jis nuriedėjo“, – aiškino E. Mackevičius.

Tragiškai pasibaigusį eismo įvykį matė prie daugiabučio esančiose šiukšliadėžėse, prie kurių ir buvo pastatytas E. Mackevičiui priklausantis automobilis, butelių ieškojęs vyras.

„Buvau prie šiukšlių konteinerio ir staiga pamačiau važiuojančią baltą mašiną, kuri pervažiavo per bordiūrą, nulaužė medį, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volvo“, – sakė jis. – Tada pamačiau, kad po automobiliu yra moteris – iš po variklio buvo išlindusi koja, jai iš burnos bėgo juodas kraujas, jos kaktoje matėsi skylė. Moteris kalbėjo, sakė, kad dirba siuvėja, kad čia gyvena... Ji neverkė. Išbėgau į šalia esančią kavinę kviesti pagalbos. Paskui atvažiavo gaisrininkai, policijos ekipažai, greitoji pagalba. Mačiau, kad gydytojai bandė gelbėti moterį, ją nunešė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Tikėjausi, kad ji išgyvens, bet netrukus sužinojau, kad moteris mirė.“

Tragiškai pasibaigusią avariją taip pat užfiksavo vaizdo kameros, įrengtos prie daugiabučio. Vaizdo įrašuose buvo užfiksuota, kaip E. Mackevičiaus vairuojamas automobilis atvažiavo į aikštelę, paskui iš jos išėjo, o tada „Toyota Previa“ nežymiai pajudėjo atbulas ir sustojo. Po kiek laiko iš daugiabučio namo laiptinės išėjo moteris, nešina tamsios spalvos rankine ir šviesiu maišeliu, kuri ties aikštele esančiu šaligatviu ėjo link išvažiavimo iš aikštelės.

Pėsčiajai dar nepasiekus išvažiavimo iš aikštelės, automobilis vėl pradėjo riedėti atbulas. Iš pradžių automobilis link išvažiavimo iš aikštelės riedėjo lėtai, po kiek laiko – greičiau, pakeisdamas judėjimo trajektoriją dešiniau. Pėsčiajai pasiekus išvažiavimą iš aikštelės ir nuo šaligatvio įžengus į jo važiuojamąją dalį, link jos iš nugaros pusės atbuline eiga artėjęs automobilis ją užstojo, o paskui dar labiau pasisukęs į dešinę pusę, galine dalimi užvažiavo ant išvažiavimo iš aikštelės važiuojamosios dalies krašto bortelio, t. y. šaligatvio (automobilis pradėjo „siūbuoti“), po ko visu korpusu išvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų nuriedėjo šlaitu link kelio važiuojamosios dalies. O tada ir partrenkė ėjusią moterį bei rėžėsi į kitą automobilį.

Nors atsakomybėn patrauktas E. Mickevičius nepripažino kaltės, baudžiamosios bylos duomenis įvertinęs teismas konstatavo, kad jo kaltė neabejotinai įrodyta. Anot teismo, iškart po įvykio transporto priemonės apžiūrą atlikusio pareigūno buvo užfiksuota, kad automobilio „Toyota Previa“ stovėjimo (rankinis) stabdis neužtrauktas, pavarų perjungimo svirtis laisvoje padėtyje, stovėjimo (rankinis) stabdis neveikiantis, jo svirtis siekia viršutinę padėtį. Be to, įvykio vietoje vairuotojas policijos pareigūnams prisipažino, kad „rankinis stabdis neveikė, nes nuplyšo troselis“.

Po eismo įvykio automobilis buvo apžiūrėtas „Tuvlita“ techninės apžiūros stotyje – specialistai nustatė trūkumų, susijusių su stovėjimo stabdžio veikimu ir efektyvumu. Anot jų, minimalus stovėjimo stabdžių efektyvumas turi būti 16 proc., o „Toyota Previa“ nustatytas vos 3 proc.

„Tai reiškia, kad stovėjimo stabdis beveik nestabdė, tai povojingas techninis trūkumas ir su tokiu trūkumu automobilis negali dalyvauti eisme“, – pažymėjo Lietuvos transporto saugos administracijos specialistas.

„Darytina išvada, kad prieš įvykį paliekant stovėti automobilį nuokalnėje jo stovėjimo stabdis nebuvo įjungtas, – konstatavo baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja I. Štuopienė. – Pavaros svirtis iš karto po įvykio taip pat buvo neutralioje padėtyje, t. y. nebuvo įjungta jokia pavara. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kadangi automobilis iš karto jį palikus stovėti, labai lėtai truputį pavažiavo atgal visiškai netrūkčiodamas, o tolygiai. Tada sustojo ir po kurio laiko vėl pradėjo judėti atgal ir visą laiką judėjo tolygiai, visiškai netrūkčiodamas didėjant nuokalnei vis greitėdamas. Visa tai rodo, kad tuo metu, kai automobilis savaime pajudėjo ir važiavo žemyn, pavara taip nebuvo įjungta. Galimai kaltinamasis palikdamas automobilį įjungė pavarą, tačiau įjungė ją netinkamai, t. y. ne iki galo išmynus sankabą pavara galėjo neįsijunti.“

Pasak teismo, automobilis savaime nuriedėjo dėl to, kad pastatant jį į parkavimo vietą nebuvo tinkamai pasirūpinta, jog jis savaime nepradėtų judėti, t. y. rankinis stabdis nebuvo naudojamas, nes buvo techniškai netvarkingas, beveik neveikiantis, o pavara nebuvo įjungta.

„Pažymėtina ir tai, kad automobilio stovėjimui užtikrinti naudojamas stovėjimo stabdis, o ne pavaros įjungimas, – teisėja pabrėžė, kad mechaninė pavarų dėžė viduje neturi jokio stabdžio, jokio mechanizmo, kuris užtikrintų, kad automobilis savaime nepajudėtų. – Automatinė pavarų dėžė turi tam tikrus kaiščius, kurie užsirakina ir neleidžia automobiliui judėti, o su mechanine pavarų dėže, įjungus pavarą, automobilį laiko variklis. Tas slėgis, kuris susidaro variklio cilindre, jį suspaudžia. Variklio cilindras niekada nebūna 100 proc. sandarus, per laiką dalis dujų išeina ir automobilis gali pajudėti. Sąlyginai lygioje vietoje, kai yra labai nedidelis nuolydis pavara automobilį išlaikytų. Jeigu yra įkalnė, priklauso nuo to, kiek nusidėvėjęs variklis, kaip greitai išeina dujos, kaip įjungta pavara, visiems šiems faktoriams susidėjus pavara gali neatlaikyti. Tam ir yra sukurtas rankinis stabdis, kad juo būtų naudojamasi kaip avariniu ir automobilis užfiksuojamas pozicijoje, kad jis nepajudėtų.“

Teismas konstatavo, kad E. Mackevičiaus automobilis buvo techniškai netvarkingas, „nes neveikė stovėjimo stabdis, o vairuotojas, palikdamas jį galėjo tik pavara užtikrinti, jog automobilis nepajudės savaime iš vietos, tačiau toks užtikrinimas, kad automobilis nepajudės iš vietos yra nepatikimas ir rizikingas dėl to, jog pats mechanizmas neskirtas užtikrinti automobilio stovėjimą.“

„Tokiu būdu įkalnėje palikdamas stovėti automobilį vairuotojas visada rizikuoja, kad automobilis savaime pajudės iš vietos, be to, vairuotojas gali neapdairiai netinkamai išminti sankabą ir netinkamai įjungti pavarą, dėl to ji neįsijungia ir automobilis lieka stovėti su neutralia pavara“, – pažymima teismo nuosprendyje.

Jame taip pat atsikirsta į E. Mackevičiaus ir jį gynusio advokato teiginius, kad dėl tragiško eismo įvykio esą kalta pati pėsčioji nukentėjusioji, nes jio ėjo per važiuojamąją dalį neįsitikinusi, jog tai daryti saugu, neapsidairiusi ir tam netinkamoje vietoje.

„Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pėsčioji buvo kliudyta automobilio vietoje, kuri yra daugiabučio namo kiemas, ir kuri KET prasme laikytina gyvenamąja zona, o joje pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi bet kurioje jos vietoje, – nurodė teisėja I. Štuopienė. – Pėstieji neturi trukdyti eismui, tačiau tokioje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Iš įrašo matyti, kad pėsčioji eina kiemo teritorija šaligatviu, paskui įstrižai kerta įvažiavimo į kiemo stovėjimo aikštelę dalį ir eina į kitoje pusėje esantį šaligatvį. Automobilis tuo metu lėtai juda jau iš nugaros. Taigi, tuo metu, kai pėsčioji ėjo pro stovinčius automobilius, jie nejudėjo. Automobilis sujudėjo vėliau, jau pėsčiajai būnat nugarą į jį, ji negalėjo to pastebėti, tiesiog ramiai ėjo pro priparkuotus automobilius. Kadangi automobilis pajudėjo savaime, nebuvo įjungtas variklis, jis judėjo tyliai, pėsčioji negalėjo jo išgirsti ir dėl to iš nugaros buvo kliudyta automobilio partrenkta ir pateko po automobiliu.“

Teismas nutarė, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo: „Kaltinamasis nors ir žinojo, kad automobilyje neveikia stovėjimo stabdys, tačiau palikdama parkavimo vietoje automobilį nenumatė, kad jis gali nuriedėti ir kliudyti žmogų ir jį mirtinai sužaloti, nors turėjo ir galėjo tai suprasti ir numatyti, kadangi yra vairuotojas, turi tęsei vairuoti, taigi ir atitinkamą kvalifikaciją bei gyvenimišką patirtį.“

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti keturi asmenys – žuvusios moters tėvai, brolis ir ilgametis jos gyvenimo draugas. Su juo moteris gyveno daugiau kaip 20 metų, tačiau oficialios santuokos nebuvo sudarę. Tėvams ir sugyventiniui draudimo kompanija sutiko sumokėti po 19,2 tūkst. Eur, o broliui – 15 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žuvusioji vilnietė vadovavo savo įkurtai siuvyklai.