Jei visos 27 ES narės, priimant jau šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, ryžtųsi atsisakyti rusiškos naftos, o ilgainiui ir kitų išteklių, tai „reikšmingai“ paveiktų Kremliaus galimybes toliau finansuoti karą Ukrainoje, sako Vyriausybės vadovė.
„Kremliaus režimas yra be galo priklausomas nuo finansų srauto, kurį gauna už žaliavas ir visų pirma energetikos išteklius – naftą ir dujas. Todėl bet koks šitų lėšų šaltinio sumažėjimas arba išnykimas labai reikšmingai paveiktų Rusijos ekonomiką ir galimybę toliau finansuoti karą“, – penktadienį bendroje Baltijos šalių premjerų spaudos konferencijoje Rygoje teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, Rusijos centrinis bankas ir kitos institucijos „vaidina“, kad sankcijos šalies ekonomikos skaudžiai nepaveikė, vis tik ilgainiui jų žala turėtų plėstis.
„Dar dabar yra dedamos didžiulės pastangos Rusijos centrinio banko ir kt. institucijų kažkaip išlaikyti veidą ir vaidinti, kad dabartinės sankcijos pernelyg neveikia, nors tai nėra tiesa. Joms, žinoma, reikalingas ilgesnis laikas prasiskverbti į visas gyvenimo sritis“, – pažymėjo premjerė.
Kalbėdama apie perspektyvas naujausiame sankcijų Rusijai pakete priimti rusiškos naftos importo draudimą, I. Šimonytė akcentavo, kad diskusijos Bendrijoje vyksta.
„Diskusijos apie sankcijas šitiems produktams žinoma, kad vyksta. Jos nėra lengvos“, – sakė politikė.
„Tai yra jautrus klausimas ir reiktų priminti, kad Europos Sąjunga yra ta institucija, kurioje sprendimai priimami tik tada, kai dėl to sutariama 27 valstybių. Manome, jog tai yra kertinis būsimo sankcijų paketo elementas, tačiau dėl jo reikia susitarti, kad tos sankcijos būtų įgyvendintos“, – tęsė ji.
Estijos ministrės pirmininkės Kajas Kallas teigimu, visos Baltijos šalys vieningai sutaria, kad embargas rusiškai naftai privalo būti kuo greičiau patvirtintas.
„Bet mums reikalingas visos ES valstybių pritarimas. Turime įtikinti tas valstybes, kurios turi skirtingą priklausomybės lygį nuo Rusijos“, – konferencijoje teigė ji.
Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinšas savo ruožtu tikino, kad Baltijos valstybės ragino įvesti griežtą Rusijos energijos išteklių importo draudimą nuo pirmosios karo dienos. Jo teigimu, ES jau įvedė Rusijai plačias sankcijas, kurias Bendrijos šalys griežtins ir toliau.
„Esu įsitikinęs, kad sankcijos ir toliau bus griežtinamos. Baltijos valstybės esame vieningos nuomonės“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad ES balandžio pradžioje priėmė penktąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris apima anglių importo draudimą ir neleidžia Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.
Taip pat ES buvo išplėstas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bei įvestos sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.
Taip pat įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.
Tačiau į sankcijų paketą dar nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.
ES užsienio reikalų ministrai balandžio 11 d. pradėjo diskusijas dėl šeštojo sankcijų paketo.
