Unikalioje parodoje menininkai pasakoja miestų istoriją nuo XX amžiaus pirmosios pusės iki šių dienų.

Vilniaus ir Kauno santykis čia apibūdinamas taip.

„Kauno ir Vilniaus santykius lėmė trys veiksniai – meilė, klasta ir svajonė“, – parodos pristatyme sakė istorikas, parodos autorius Tomas Vaiseta.

Ne tik sukurti parodą buvo iššūkis, bet ir rasti, kas tą išdrįstų padaryti.

„Kuratoriai greičiau buvo ne drąsūs, o naivūs ir šiek tiek kvaili. Nes protingi ir drąsūs žmonės tokios parodos tikrai nebūtų ėmėsi. Tiesą sakant, net ir atsisakė imtis, nes suprato, kad parodyti kitiems, kokie yra Kauno ir Vilniaus santykiai yra labai sudėtinga“, – kalbėjo T. Vaiseta.

Parodą, kuri vienu metu Kaune atidaryta Čiurlionio dailės galerijoje ir Vilniuje MO muziejuje, norint suprasti reikia aplankyti abu miestus.

Sukurtas naujas miestų pavadinimas – „Kaunavilnis“.

„Kaunavilnio ir tų miestų susidūrimas iš esmės yra tokia provokacija ir einanti prieš plauką, kas yra kalbama parodoje. Bet tuo pačiu tikslas yra labai paprastas – pažadinti tą smalsumą ateiti ir atrasti“, – pristatyme sakė MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskaitė.

Parodoje – daugybė sarkazmo ir ironijos.

„Klasikiniai chrestomatiniai šūkiai kaip „Ir Kaune gyventi galima“, kuris prieš maždaug 15 metų buvo toks pyktį kauniečiui iššaukiantis šūkis. Arba kitas – kad Kaunas tėra stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kur įsipili benzino“, – LNK sakė „Kaunas – Europos Kultūros sostinė“ prodiuserė Ina Pukelytė.

Parodos kuratorė Kotryna Lingienė sako, kad klišių tarp miestų yra tiek, kad visų išvardinti neužtektų dviejų muziejų erdvės.

„To, kas yra kažkur toli, kas keistai kalba, tampa portugalu, o kauniečiai kažkodėl tampa kavenskais – lenkiškai. Turbūt šiauliečiams ar klaipėdiečiams tas atrodo labai juokinga. Daug labai stereotipų radome ir sporto pasaulyje“, – kalbėjo K. Lingienė.

Kauniečių paklausus apie konkurenciją tarp Vilniaus ir Kauno, pasigirsta nesibaigianti diskusija – kas geriau „Žalgiris“ ar „Rytas“, ar kieno kalėdinė eglutė gražesnė.

„Nemanau, kad keičiasi labai. Krepšinis visą laiką ten bus karas ir buvo“, – LNK sakė viena kaunietė.

„Man tai Kaunas gražiausias. Aš kai nuvažiuoju į Vilnių, tai man ten nepatinka. Kaune širdis“, – kalbėjo kitas.

Apie nuolatinę konkurenciją kalbėjo ir kita kaunietė.

„Kai būna Kalėdos, tos eglutės“, – kalbėjo ji.

Kaunas dažnai vadinamas laikinąja sostine, tačiau Kaunas ir Vilnius turi ir kitus pavadinimus, apibūdinančius jų nesusikalbėjimą.

„Mažojo Paryžiaus pavadinimas Kaunui taip pat yra taikomas. Kaip Vilnius nuo Oskaro Milašiaus laikų yra Šiaurės Atėnai“, – kalbėjo parodos kuratorė Rasa Žukienė.

Ironiška ir tai, kad vienas iš parodos rengėjų – Kauno miesto muziejus. O jo direktorius – vilnietis, gyvenantis Kaune.

Direktorius sako, kad per ironiją tarp miestų pasirodo ir panašumų.

„Tų bendrumų yra dar daugiau ir ta sinergija yra labai stipri. Ir šitas mūsų miestų santykis, bendravimas per istorinę laiko tėkmę iš esmės mūsų valstybei davė labai daug“, – LNK sakė Kauno miesto muziejaus vadovas Gabrielius Sužiedėlis.

Vilniuje ir Kaune paroda veiks iki vasaros pabaigos.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: