„Pagaliau matome kažkokį logišką planą, nes naftos atsisakymas nebus iškart: buvo pasakyta, kad pusės naftos bus atsisakyta iki vasaros pabaigos, o likusios pusės – iki metų pabaigos. Su dujomis planas yra toks, kad visa Europa turi nuspręsti, kada ir kaip nutraukti tą tiekimą“, – LNK sakė ekspertas.
Rusijai ši A. Baerbock žinia, pasak jo, yra skaudi žinia.
„Nafta yra daug skaudesnė nei dujos, nes du trečdaliai energetikos sugeneruojamų pajamų būtent ateina iš naftos, o ne iš dujų. Taigi, tai Maskvai reiškia didelių pajamų netekimą“, – paaiškino M. Dubnikovas.
Jo teigimu, naftos, kuri transportuojama ir laivais, alternatyvų klausimas yra lengviau sprendžiamas, tad Vokietija, pasak ekonomisto, su tuo susitvarkys.
„Čia kažkokios didelės problemos dėl tiekimo tikrai nebus ir turėtų viskas susitvarkyti. Dėl dujų trypčiojama, su jomis vokiečiai negali susitvarkyti, nes nėra alternatyvių fizinių tiekimo kanalų į Vokietiją – jie turi būti sukurti, nes kitu atveju ši ekonomika gerokai stabtels. Gali stabtelti iki 6 proc. nuo BVP“, – paaiškino M. Dubnikovas.
Ekonomistas teigė, kad kol kas panašu, jog nutiesti nepradėto naudoti „Nord Stream 2“ dujotiekiai taip ir liks nenaudojami Baltijos jūroje.
„Netgi pati Šveicarijoje įregistruota valdymo kompanija yra pradėjusi bankroto procedūrą tam, kad nekauptų kreditų ir galėtų apsisaugoti nuo kreditorių. Kas liks su vamzdžiu – be abejo, jo niekas iš ten netrauks, perspektyvoje matysim. Galbūt kažkada kažkas jais ir tekės, jei vis tik kažkaip pasaulis susitars ir pasaulis įtikins, kad Rusijos režimui reikia keistis. Niekas neatmeta, santykiai nenutraukiami visam gyvenimui“, – komentavo laidos dalyvis.
Ji pastebėjo, kad Lietuva yra užsitikrinusi kitus energijos šaltinius tiek naftai, tiek dujoms, o ES rusiškų dujų klausimas labiausiai paveikia Vokietiją, Austriją, Vengriją ir Italiją, kurios rinkoje rusiškos dujos sudaro 80 proc.
„Šios šalys labiausiai susidūrusios su problemomis. Pavyzdžiui, Vakarų Europa – Ispanija, Portugalija, Prancūzija absoliučiai neturi jokios problemos, nes turi terminalus, tiekimą, galimybę gauti dujas. Netgi ta pati Vokietija galėtų išspręsti problemą nutiesiant dujotiekį iš Ispanijos ir kuo puikiausiai galėtų apsirūpinti, bet natūralu, kad tam reikia laiko, kurio visiškai nėra“, – sakė M. Dubnikovas.
Ekonomisto vertinimu, šalių apsisprendimą šiais klausimais itin veikia partnerių ES vienybė.
„Kai lieki vienas visame klube, turi kitą nuomonę, tai dažniausiai tą nuomonę pakeiti. Prisiminkime – dėl sankcijų nuomonę pakeitus Vokietijai, ją pakeitė Italija, paskui Vengrija, supratusi, kad neturi išeities“, – priminė ekspertas.
Taip pat prie šalių nuomonės pasikeitimų, anot M. Dubnikovo, prisideda ir karo eiga bei ukrainiečių sugebėjimas gintis.
Ekonomistas taip pat paaiškino, kad Rusija iš energetikos išteklių eksporto gauna rekordines pajamas, ypač iš Vokietijos, nes yra seni kontraktai bei padidėjusios kainos.
„Aš manau, kad tai yra labai laikina, skaičiai labai keisis ne Rusijos naudai. Vien šiandien pažiūrėjus, Ural rūšies nafta, vadinamoji sunkioji nafta iš Rusijos, tai jos nuolaida, lyginant su Brent rūšies nafta, pardavinėjama Europoje, yra jau 40 dolerių. Sovietų Sąjungos metu, kai jiems buvo patys sunkiausi laikai, jie, norėdami parduoti daugiau naftos, darydavo 16 eurų nuolaidą bareliui. Dabar jau yra 40.
Tai tos rekordinės pajamos, aš manau, yra dar bandymas susigriebti visą „grietinėlę“, kuri yra ant stalo, bet faktas tas, kad tos „grietinėlės“ tiekimas yra jau nustojęs. Laiko klausimas, kada tos pajamos trauksis“, – akcentavo M. Dubnikovas.
Ekspertas taip pat patikino, kad įvestos Vakarų sankcijos Rusijai yra paveikios.
„Ekonomika tikrai yra sudaužyta – akivaizdu, kad bandoma įvairiais būdais atgaivinti finansų sistemą“, – teigė ekonomistas.
Ji atkreipė dėmesį, kad propagandos būdu bandoma nuneigti sankcijų poveikį, tačiau Rusijos ekonomika vis labiau gęsta.
Visą LNK pokalbį su M. Dubnikovu žiūrėkite čia:
